Pozicija

2021.03.15 08:00

Paulė Kuzmickienė. Kaip išlaikyti gerą vakcinavimo tempą?

Paulė Kuzmickienė, Seimo TS–LKD frakcijos narė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė2021.03.15 08:00

Ilgai užsitęsęs karantinas jau spėjo įgristi daugeliui: apriboti socialiniai kontaktai, uždarytos kultūros įstaigos, neveikiančios mokyklos, uždraustas nebūtinas judėjimas. Nenuostabu, kad dažnas iš mūsų nuolat klausiame – kada visa tai baigsis?

Viena iš realiausių priemonių mūsų visuomenei kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą yra vakcinos.

Daugelis su pavydu žiūri į Izraelį, kuriame sėkmingai artėjama prie pagrindinio tikslo – didžiosios dalies visuomenės paskiepijimo nuo koronaviruso. Vasario pabaigoje bent vieną skiepą buvo gavę net 45 proc. visuomenės. Pirmieji veiksmingumo rezultatai irgi džiuginantys – vakcina (šiuo atveju „Pfizer/BioNTech“ gaminama vakcina „Comirnaty“) pasirodė esanti itin veiksminga ir nuo koronaviruso, kaip ir buvo teigiama, apsaugo 95,8 proc. atvejų.

Skirtingai nei galvoja skeptikai, žydų sveikata nuo to nesuprastėjo, taip pat nebuvo jokių mirtinų šalutinių atvejų. Netgi atvirkščiai, Izraelio visuomenė jau naudojasi sėkmingo vakcinavimo vaisiais – šalyje atsidarė restoranai ir barai.

Nors kiek lėčiau, bet prie panašių rezultatų artėja ir Jungtinė Karalystė. Kovo pradžios duomenimis, čia bent vieną skiepą gavo beveik 30 proc. šalies gyventojų. Tiesa, skirtingai nuo Izraelio, Jungtinėje Karalystėje pagrindinė vakcina yra „AstraZeneca“. Nors Lietuvoje, prisiklausius įvairių nuomonių, dalis žmonių atsisako skiepytis šia vakcina, tačiau naujausi duomenys iš Jungtinės Karalystės rodo, kad ji yra praktiškai tokia pat efektyvi kaip ir „Pfizer“ vakcina. Taip pat nepastebėta jokių didesnių šalutinių poveikių nei kitų vakcinų.

Tiek Izraelio, tiek Jungtinės Karalystės atvejai aiškiai demonstruoja – vakcinos yra saugios ir veiksmingos. Tai puikios žinios Lietuvai, nes mūsų šalyje daugiausia yra vakcinuojama būtent šiomis dviem vakcinomis.

Šiuo metu Europos Sąjunga kiek atsilieka nuo Izraelio, JK ir JAV, tačiau jau artimiausiais mėnesiais planuojamas ženklus vakcinų skaičiaus augimas. Lietuva, įvertinus gaunamus vakcinos kiekius, išlaiko tikrai labai gerus skiepijimo rodiklius. Pagal OurWorldInData.org kovo 9 d. duomenis, Lietuva buvo ketvirtoje vietoje ES (po Maltos, Vengrijos ir Danijos). Labai svarbu, kad nesustotume ir išlaikytume tokius tempus ir ateityje, kai vakcinų skaičius gerokai padidės.

Atrodo nesudėtinga, kai jau viskas sekasi, bet įvertinus, kiek masiniam vakcinavimui ruošėsi Izraelis ar Jungtinė Karalystė, reikėtų gerai apgalvoti būsimus veiksmus. Nors minimos valstybės skiriasi savo dydžiu, sveikatos apsaugos sistemomis ir dar daugybę kitų aspektų, tačiau pasinaudoti jų gerąja patirtimi tikrai galima. Apibendrinus, didžiausią dėmesį reikėtų skirti:

1. Gyventojų informavimui. Apklausų duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra linkę pasiskiepyti – labai svarbu išlaikyti šį išankstinį pasitikėjimą. Reikia ne tik skambių pavadinimų apie būtinybę skiepytis, bet ir aiškių atsakymų kiekvienam: apie vakcinų saugumą, vakcinavimo eigą, ką daryti tiems, kurių nepakvietė skiepytis, informacija atlydintiems artimiesiems ir t.t.

Taip pat svarbu nepamiršti aiškiai komunikuoti kokių rezultatų pasiekė kitos valstybės. Juk galbūt asmuo, nenorintis skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, tačiau išgirdęs, jog milijonai JK senjorų jau pasiskiepijo ir jaučiasi puikiai, pergalvos savo motyvus. Labai svarbu, kad informavimas vyktų proaktyviai.

Pavyzdžiui, Izraelyje buvo ieškoma socialiniuose tinkluose skleidžiamos melagingos informacijos apie vakcinas ir iškart pateikiama mokslu ir tyrimais grįsta informacija. Lietuvoje pradėta skiepijimą skatinanti socialinės kampanijos viena iš dalių – „Petys už laisvę“, mano nuomone, taikliai perduoda žinutę į tikslines grupes.

2. Pagalba savivaldybėms. Jau dabar akivaizdu, kad skirtingos Lietuvos savivaldybės turi skirtingus administracinius gebėjimus. Vienose skiepijimas vyksta sklandžiai, kitose gerokai stringa. Labai svarbu nepalikti savivaldybių nuošalyje, o pasiūlyti realią pagalbą organizuojant vakcinavimą. Neabejoju, kad ir tos savivaldybės, kurioms sekasi geriau, mielai pasidalintų patirtimi.

3. Registracijai ir srautų suvaldymui. Reikėtų gerai įsivertinti ar esamas vakcinavimo modelis, kuomet visa našta dėl asmenų kvietimo skiepytis yra perduota šeimos gydytojams, yra gera. Tokia situacija atrodė teisinga, pradėjus pirmųjų grupių skiepijimą, bet prasidėjus masiniam vakcinavimui, ji gali pasirodyti per daug lėta ir sudėtinga. Tuo labiau, kad yra daugybė žmonių, kurie nori būti vakcinuoti ir tik laukia nurodyto laiko – jiems nebūtina skambinti, jie puikiai gali patys užsiregistruoti internetu ir atvykti į nurodytą vietą.

Šiuo atveju reikėtų pagalvoti apie Izraelio bei Jungtinės Karalystės pavyzdžius ir išnaudoti net kelis skirtingus kanalus. Gyventojams kvietimai skiepytis galėtų atkeliauti centralizuotai, naudojantis SMS žinute arba el. paštu, pasiūlant jiems patiems užsiregistruoti laiką vakcinavimui tam sukurtoje sistemoje.

Gyventojai taip pat galėtų šioje sistemoje registruotis patys, taip pat užregistruoti artimuosius. Lygiagrečiai, sveikatos priežiūros įstaigos šioje sistemoje registruotų visus, kurie paskambino telefonu ar neturi galimybės pasinaudoti internetu.

Siekiant geriau koordinuoti tiek visą vakcinavimo procesą, tiek pagalbą savivaldybėms, tiek ir informacinę kampaniją, Vyriausybė galėtų, atsižvelgiant į kitų šalių pavyzdį, pačioje Vyriausybėje arba Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurti Vakcinavimo kampanijos centrą.

Masinis vakcinavimas yra didžiulis iššūkis valstybei. Nekeista, kad kai kurios šalys netgi teigia, kad tokio didelio iššūkio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo. Sėkmingas vakcinavimas yra kelias į gyvenimo normalizavimą, verslų atidarymą, artimųjų lankymą, keliones ir kitus ikikovidinius malonumus.

Todėl labai svarbu visiems susitelkti ir pademonstruoti geriausius rezultatus, tikėtis ne tik iš Vyriausybės, jos pastangos didžiulės. Kiekvienas iš mūsų galime paraginti paskatinti savo artimuosius pasitikėti vakcinomis ir užsiregistravus atvykti skiepytis.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt