Pozicija

2021.03.06 14:00

Morta Vidūnaitė. Kodėl Stambulo konvencijos ratifikavimo nukėlimas yra bloga idėja?

Morta Vidūnaitė, politologė2021.03.06 14:00

Trečiadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen paskelbė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas neįtrauktas į parlamento pavasario sesijos darbų programą, ir jį planuojama svarstyti Seimo rudens sesijoje. 

Seimo pirmininkė teigia, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas yra Seimo pirmųjų metų prioritetas, o užvirus tokiai didelei diskusijai visuomenėje, galima skirti laiko pasiruošimui, ir rudens sesija būtų labai geras laikas svarstyti konvencijos ratifikavimo klausimą.

Tačiau iš tiesų potencialūs Seimo narių balsai „už“ Stambulo konvenciją jau suskaičiuoti, ir jų vėl nepakanka. Seimo frakcijose, panašu, baiminasi, kad dėl tos didelės užvirusios diskusijos ir nemažos dalies visuomenės stipraus pasipirešinimo šiam dokumentui, gali būti išdaužyti Seimo langai.

Kaip feisbuko „Feminizmo“ grupėje irgi užvirusioje diskusijoje taikliai pastebėjo lyčių lygybės ekspertė Margarita Jankauskaitė: „Taigi, svarstymas atidėliojamas jau septyneri metai, nes keli išdužę langai svarbiau už kelias dešimtis namuose per metus nužudytų moterų... Kai naktinė mokesčių reforma išprovokavo langų daužymą, niekas nepuolė jos atšaukinėti. Valdžiai buvo labai aišku, ką daryti su išpuolių organizatoriais. Bet kai ant svarstykių lėkštelės padedama moterų gerovė, valdžia dedasi esanti bejėgė.“

Beveik dešimt metų dirbau Seime kaip politinė patarėja ir žinau, kaip prieinama prie tokių makiaveliškų ir neva beveik genialų, teisingų sprendimų. Mąstoma maždaug taip: reikia, kad nurimtų visuomenės aistros, be to, žmonės pavargę nuo ilgo karantino, ir jei Stambulo konvenciją teiksime svarstymui Seimo pavasario sesijoje, tikrai jos neratifikuosime, o tai bus didelis pralaimėjimas.

Tačiau kol Seime bus tiek bailių, kurie tik rūpinasi savo užpakalio saugumu, tol nebus ryžtingų sprendimų tokiais svarbiais klausimais, kaip kova su smurtu prieš moteris Lietuvoje, kai moterys dažnai nei policijoje, nei teismuose negali apginti savęs ir savo vaikų.

Teisėtvarka dažniausiai į smurtą šeimoje reaguoja kaip į bet kokį kitą smurtą, nors jis yra labai specifinis – lyties (90 proc. – moterų) – pagrindu. Ir tada teismuose prieš moteris valstybė naudoja tokius argumentus: „per mažai sumušta, per retai mušta“, „kodėl negalite tiesiog pasikalbėti su vyru?“, taip toliau ir panašiai.

Nesuvokiant smurto prieš moteris šeimoje, namuose (ar apskritai intymiuose santykiuose) ypatumų, moterys, patiriančios Lietuvoje smurtą ar palikusios prieš juos smurtavusius vyrus, dažnai jaučiasi tiesiog bejėgės.

Būtent Stambulo konvencija įtvirtintų tam tikras teisines nuostatas dėl to specifinio smurto moterų atžvilgiu ir įpareigotų Lietuvos valstybę priimti tam tikrus įstatymus, kurie leistų moterims geriau apginti savo teises fizinio, psichologinio, lytinio, ekonominio smurto prieš jas jų pačių namuose atvejais.

Nėra absoliučiai jokios garantijos, kad rudenį tie abejojantys Seimo nariai jau balsuos už Stambulo konvenciją. Seimo valdančioji koalicija, sudaryta iš konservatorių ir net dviejų liberalių partijų, turi konvenciją teikti ir teikti svarstymui, rodydamas savo aiškią ir tvirtą poziciją „mes privalome apginti smurto šeimoje aukas“.

Dabar Stambulo konvencijos ratifikavimo nukėlimas jau yra milžiniškas pralaimėjimas, nes tai yra tas pats, kaip pasakyti smurtą patiriančioms ar patyrusioms moterims: „jūs čia dar pakentėkite, mes skaičiuojame politinius ėjimus“.

Reikia labai aiškiai suprasti, kad net ratifikavus Stambulo konveciją, nei dokumento oponentų vardijamų baisybių, nei stebuklų neįvyks. Paaugliams tikrai nebus masiškai praplautos smegenys, kad jie norėtų pasikeisti lytį, nebus visi šalies tualetai padaryti bendri, nesusikurs daugybę neva nereikalingų organizacijų, kurios tik įsisavintų ES pinigus ir įvestų absurdiškas taisykles, kaip tuos bendrus tualetus.

Vilniaus moterų namai, profesionali NVO, padedanti teisiškai, psichologiškai ir visaip kitaip moterims, smurto šeimoje aukoms, jau nuo 2020 metų negauna jokio finansavimo iš valstybės. Nauja Vyriausybė, nors ir ne tokia konservatyvi kaip praeita, kol kas nepadarė nieko, kad realiai moterų gyvybes gelbėjanti organizacija ir tik savanorių pastangomis daranti viską, kad moterys nepalūžtų labai sudėtingose gyvenimo situacijose, pagaliau gautų valstybės finansavimą, ir žymiai daugiau moterų gautų reikiamą pagalbą, ypač per karantiną, kai vyksta nematoma smurto prieš moteris namuose pandemija.

Nėra viskas jau taip paprasta su tuo finansavimu, ir pinigai iš Briuselio gausybės rago tikrai nepasipils su Stambulo konvencijos ratifikavimu. Taip pat be galo keistas toks nesipasitikėjimas nevyriausybinių sektoriumi.

Ir po ratifikavimo vėl ir vėl reikės Seimo politinės valios, kad kiekvienas Stambulo konvenciją įgyvendinantis įstatymas būtų priimtas, ir moterys demokratinėje ES valstybėje narėje pagaliau pasijustų saugiau ir galėtų pasitikėti Lietuvos valstybe ir jos teisėtvarka, o ne jos bijoti.

Stambulo konvencijos eilinis ratifikavimo nukėlimas yra moralinis atsitraukimas. Smurto aukos nėra kažkokia nelaimingų moterų statistika. Todėl kalbant apie atidėjimą, negalima ignoruoti jų saugumo, gerovės ir jausmų. Nukėlimas greičiausiai tebus iliuzija.

Čia panašiai kaip su LGTB+ teisėmis Lietuvoje, atseit visuomenė ir didelė dalis politikų vis dar morališkai nepasiruošę, palaukime, kol pasiruoš. Taip, „Baltic Pride“ vyksta dabar palyginti laisvai, ne taip, kaip pats pirmasis, bet iki šiol LGTB+ žmonės tų lygių teisių neturi, nes jų įtvirtinimas teisiškai vis atidedamas, žmogaus teisių priešininkams pataikaujan.

Kaip dabar vis dar nauja valdančioji dauguma, vadovaujama lyg ir trijų feminisčių, vėl pataikauja nenorintiems girdėti ultrakonservatoriams, neigiantiems, kad ir jų vaikai bei anūkai gali būti translyčiai, ir jų nereikia išgydyti, kad jie taptų heteroseksualiais, o reikia jiems padėti suvokti savo lytinę tapatybę ir priimti tuos vaikus ir paauglius tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

Seimas turi rodyti savo labai aiškią poziciją už Stambulo konvenciją vėl ir vėl, ir trys lyderės moterys solidariai su kitomis Lietuvos moterimis čia parodyti savo lyderystę. Lyčių lygybės situacija Lietuvoje realiai pagerės tik simboliškai, jei viešosios politikos turinys nesikeis. Ingrida Šimonyte, Viktorija Čmilytei–Nielsen, Aušrine Armonaite, kur Jūs dingote? Geriate rytais arbatą su prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona?

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Populiariausi