Pozicija

2021.03.04 09:43

Povilas Saulevičius. (Ne)trumpa valandos kelionė į mokyklą pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją

Povilas Saulevičius, Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, LSDP Varėnos skyriaus pirmininkas2021.03.04 09:43

Būdamas Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys ir gerai išanalizavęs klausimą dėl Panočių pagrindinės mokyklos uždarymo, negaliu nereaguoti į vasario 25 d. LRT.lt publikuotą straipsnį, pavadinimu „Į pasipiktinimą dėl siekio uždaryti mokyklą sureagavo ministrė: nuo geresnio ugdymo skiria tik trumpa kelionė geltonuoju autobusiuku“.

Tiek pačios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tiek ir Varėnos rajono mero Algio Kašėtos argumentai, kuriais vadovaujantis ir bus uždaryta mokykla, prasilenkia su realybe.

Bepigu iš Vilniaus spręsti provincijos problemas ir toliau naikinti Lietuvos kaimą, vadovaujantis vien tik skambia fraze apie geresnę ugdymo kokybę didelėse mokyklose, kur nėra jungtinių klasių. Taip, pagrindiniame ugdyme negali vaikai mokytis jungtinėse klasėse, tačiau su pradinukais yra kiek kitaip. Varėnos rajono savivaldybės tarybos opozicija dėl to ir pateikė alternatyvą Varėnos mero siekiui visiškai uždaryti mokyklą, paliekant ten pradinį skyrių.

Siūlau visiems atkreipti dėmesį į pagrindinius šio klausimo aspektus, kuriais vadovaujantis ir reikėjo priimti patį tinkamiausią sprendimą. Mano ir kitų opozicijos narių nuomone, jų yra trys: ekonominis, geografinis ir mokslo kokybės bei gyventojų nuomonės.

1. Ekonomiškai mero siūlomas sprendimas visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Kadangi Panočiuose išliks ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, tad išliks ir visa infrastruktūra, ir aptarnaujantis personalas, kuriuos vis tiek reikės išlaikyti.

Norint palikti ir pradinį ugdymą, tereiktų papildomai išlaikyti du pedagogus, kurių darbo užmokesčio našta tenka ne savivaldybei. Tad finansiškai Varėnos rajono savivaldybės biudžetui Panočių pradinės mokyklos skyriaus palikimas jokių nuostolių neatneštų.

Taip pat nei meras, nei jo komanda neįvertino rizikos, kiek Panočių krašto vaikų pasirinks ne Varėnos mokyklas, o Šalčininkų rajono Kalesninkų mokyklą. Mūsų duomenimis, bent 10 vaikų iškeliaus mokytis į kaimyninį rajoną, o tai jau bus didelis nuostolis mūsų savivaldybei. Ir tuos žmones galima pateisinti – jie renkasi tuos, kurie jų laukia ir jais rūpinasi.

2. Geografiniu aspektu sprendimas naikinti mokyklą yra dar blogesnis. Daugiau kaip 40–ies kilometrų spinduliu nelieka jokios ugdymo įstaigos. Vaikai iš tolimiausių kaimų, tokių kaip Kalviai, Dubičiai ar Gribaša bus priversti kasdien važinėti į Varėnos mokyklą sunkiai pravažiuojamais keliais.

Reiktų paminėti ir dar vieną faktą, kad Varėnos rajono meras Algis Kašėta dvejus metus išlaikė Vydenių pagrindinę mokyklą, kurioje „ant popieriaus“ mokėsi viso labo 13 vaikų. Tik tuomet niekam nerūpėjo nei ugdymo kokybė jungtinėse klasėse, nei ekonominiai skaičiavimai, nes tai buvo artėjančių savivaldos rinkimų metai.

3. Na, ir galų gale priėjome prie mero ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pagrindinio argumento – mokslo kokybės aspekto. Visiems rajono gyventojams meras Algis Kašėta akcentavo, kokią naudą gaus vaikai, mokydamiesi didelėse mokyklose, kuriose bus išmanios lentos, bus užtikrintas įtraukusis ugdymas ir t.t., tačiau situacija yra visiškai kitokia nei teigiama.

Atliktas Varėnos miesto „Ryto“ progimnazijos auditas parodė, kad šioje mokykloje beveik nėra modernių ugdymo priemonių, Švietimo skyriaus vedėjos paminėtų išmaniųjų lentų ar elementarių multimedijų. Ar visose Varėnos rajono mokyklose yra reikiamas specialiųjų pedagogų skaičius? Tikrai ne ir niekam tai neįdomu – nei ministrei, nei merui.

O štai aš jums pateiksiu turbūt patį iškalbingiausią faktą, susijusį su mokslo kokybe. Tai mokinių pavėžėjimo klausimas, kuris atveria dideles tokio sprendimo ydas. Ministrė J. Šiugždinienė straipsnyje parašė tokią frazę „Šiuo atveju nuo geresnės kokybės ugdymo skiria tik trumpa kelionė geltonuoju autobusiuku“.

Primenu, gerbiama ministre, kad mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkoje yra punktas, numatantis, jog maršruto trukmė į vieną pusę negali būti ilgesnė nei 1 valanda. Tačiau maršrutas, kuriuo bus vežami vaikai iš Kalvių, Dubičių, Gribašos, Jasauskų, Kruklių ir Panočių, užtruks gerokai ilgiau nei valandą.

Žiemos metu, kai kurie keliai apskritai beveik nevalomi, tad geltonam autobusui bus keblu surinkti vaikus. Kalvių ir Dubičių kaimų vaikai kasdien turės nuvažiuoti daugiau kaip 100 kilometrų į abi puses. Labai gaila, bet to nežino nei ponia J. Šiugždinienė, nei Varėnos rajono meras Algis Kašėta, kuris gyvena Vilniuje ir pastaruoju metu iš ten ir dirba Varėnos rajono meru.

Ar pagalvojote apie šių vaikų neformalųjį ugdymą? Keliaujant tokius atstumus tam visiškai neliks laiko. Kaip bus užtikrinta didelių specialiųjų poreikių vaikų pavėžėjimo paslauga? Šiuos ugdytinius į mokyklą turės lydėti paskirtas asmuo.

Ir paskutinis klausimas jums: ar nors vienas iš jūsų išėjote iš savo kabinetų ar atvažiavote iš Vilniaus? Pasiteiravote ten gyvenančių žmonių nuomonės šiuo klausimu? Akivaizdu, kad ne ir dėl to labai liūdna ne tik man ar Varėnos rajono tarybos opozicijai, bet labiausiai – Panočių krašto gyventojams.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.