Pozicija

2021.02.16 08:00

Darius Mockus. 2024–ieji. Ar sulauks vaikai švietimo pagalbos darželiuose ir mokyklose?

Darius Mockus, Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko mokyklos–daugiafunkcio centro direktorius, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas2021.02.16 08:00

2020 m. birželį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, sudarančias teisines prielaidas iki 2024 m. palaipsniui didinti specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau SUP) turinčių vaikų įtrauktį į švietimą. Jau dabar aišku, kad įstatymą turėsiančios įgyvendinti švietimo įstaigos ir ŠMSM susidurs su didžiuliais iššūkiais. Vienas iš jų – švietimo pagalbos specialistų, logopedų, specialiųjų pedagogų trūkumo problema.

Daugelyje švietimo įstaigų pagalbos vaikams poreikis yra didesnis nei ji suteikiama. Ugdytiniai negauna savalaikės pagalbos arba ji nėra pakankama, nes jų skaičius dažnai viršija ŠMSM nustatytą kiekį vienam etatui.

Skaudi realybė, kad darželiuose ir mokyklose nepakanka specialiųjų pedagogų ir logopedų, matoma plika akimi, o statistika ją tik patvirtina. Nuo 2010 m. iki 2019 m. darželiuose logopedų sumažėjo daugiau nei 23 proc., o specialiųjų pedagogų net 50 proc., nors SUP turinčių vaikų, integruotų į darželių bendrosios paskirties grupes, padaugėjo daugiau nei 17 proc. (nuo 17936 iki 21734). Bendrojo ugdymo mokyklose tendencijos panašios.

Logopedų sumažėjo apie 7 proc., specialiųjų pedagogų apie 5 proc., o mokinių turinčių SUP nuo 2015 m. iki 2019 m. padaugėjo apie 7 proc. (pgl. https://osp.stat.gov.lt/ duomenis). Neišsprendus šios problemos, kokybiškas įstatymo įgyvendinimas įstrigs, o siekis, gerokai išplėsti pagalbos sistemą švietimo įstaigose įdarbinant daugiau reikalingų pagalbos specialistų, liks neįgyvendintas.

Asmeniniu pavyzdžiu galiu iliustruoti, kaip sekasi periferijos mokyklai rasti logopedą, kuris reikalingas ikimokyklinio ugdymo skyriui. Nuo 2019 m. spalio mėnesio vyksta logopedo paieškos, pasitelkiant Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje reguliariai skelbiamus darbo skelbimus. Per visus 2020 m. įstaigos darbo skelbimas peržiūrėtas 2945 kartus, tačiau nė vienas pretendentas nepateikė dokumentų dalyvauti atrankoje ir net nepasiteiravo dėl siūlomo darbo. Čia neįskaičiuotos peržiūros įstaigos socialinio tinklo feisbuko paskyroje. Tokia situacija dažną švietimo įstaigos vadovą varo į neviltį, nes galiausiai nukenčia vaikai.

Kiek naujų specialistų galėtų įsilieti į jau dirbančiųjų gretas, galime pamatyti pažvelgę į pastaraisias metais pasirinkusiųjų studijuoti skaičių pagal specialiosios pedagogikos ir logopedijos programą: 2019 m. – 17; 2020 m. – 42 (šaltinis: LAMA BPO). Skaičiai daugiau nei iškalbingi.

Dar reikia turėti mintyje, kad dalis įstojusiųjų, gali nepradėti karjeros pagal specialybę arba net nebaigti studijų. Turim atsižvelgti ir į šios srities specialistų, paliekančių darbą ir pradedančių karjerą santykį. Greičiausiai jis neigiamas, t.y. dėl amžiaus paliekančių darbą yra daugiau nei naujai pradėjusių dirbti, todėl dirbančių specialistų dar labiau sumažės.

Apžvelgus 2016–2020 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas duomenis matome, kad ši specialybė pagal populiarumą nepatenka tarp studijų krypčių, kurias stojantieji savo prašymuose žymi kaip pirmąjį prioritetą. Tai irgi nestebina, nes šios studijos nėra lengvos. Jų metu reikia studijuoti tokias disciplinas kaip: neurologijos pagrindai, intelekto sutrikimo formos, genetika, kalbos ir klausos organų ir vaiko anatomija, vaiko psichopatologija, vaiko vystymosi ypatingumų diagnostika, sutrikusio intelekto vaiko psichologija ir t.t., ir kt.

Žiūrint į 2019 m., 2020 m. įstojusiųjų į šią specialybę duomenis, tampa daugiau nei akivaizdu, kad 2024–aisias švietimo įstaigos neturės šios srities specialistų tiek, kad vaikams pagalba taptų prieinama, savalaikė ir pakankama sutrikimui ištaisyti. Nebent įvyktų stebuklas perkvalifikuojant mokytojus. Tam reikia ir jų pačių noro persikvalifikuoti, ir rinktis būtent šią specialybę. Kol kas jokių prielaidų, kad tai vyks – nėra, tačiau visiškai aišku, kad, jei švietimo įstaigos neturės reikalingų specialistų, tai vėl matysime įstatymo įgyvendinimo imitaciją, o realybėje niekas nepasikeis, t.y;. dalis SUP turinčių vaikų pagalbos nesulauks.

ŠMSM ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, siekdama sudaryti sąlygas įtraukiojo ugdymo plėtrai, jau subūrė darbo grupę, kuri iki kovo 31 d. turėtų pateikti sprendinius, kaip reikėtų tobulinti švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygas, idant būtų galima įgyvendinti naujausias švietimo įstatymo pataisas dėl SUP turinčių vaikų įtraukties.

Minėtai darbo grupei teko nelengva užduotis – atrasti, kokie pagalbos specialistų darbo apmokėjimo patobulinimai pakeistų situaciją iš esmės. Ne mažiau svarbu ir tai, kad teikiami siūlymai dar labiau neapsunkintų esamos padėties ir nepablogintų specialiųjų pedagogų ir logopedų bei kitų pagalbos specialistų darbo ir jo apmokėjimo sąlygų. O tokių pavojingų, neapgalvotų ar skubotų siūlymų jau girdisi.

Pavyzdžiui, siūloma specialiųjų pedagogų ir logopedų darbo užmokestį ir dirbtas valandas sulyginti su mokytojo (36 val./sav.). Tokio siūlymo įgyvendinimas iš esmės pablogintų šių specialistų darbo apmokėjimo sąlygas ir specialybė taptų dar nepatrauklesne tarp stojančiųjų, nes dabar galiojantis specialiųjų pedagogų ir logopedų valandinis darbo užmokestis yra didesnis nei mokytojo, o jų etatą sudaro mažiau valandų.

Dalis dirbančiųjų specialistų svarsto, kad atsiradus tokioms sąlygoms, vienareikšmiškai, geriau rinktis privačią praktiką, o ne likti dirbti darželyje ar mokykloje. Tad specialistų praradimas atrodo visai realus ne tik periferijos, bet ir didžiųjų miestų mokyklose.

Jei būtų galvojama šiems specialistams didinant etato valandų skaičių, proporcingai didinti ir darbo užmokestį pagal dabartinį valandinį jų darbo užmokestį, tuomet situacija, jei ir nepagerėtų, tai bent nepablogėtų. Visgi, kad skaitytojas geriau įsivaizduotų, pažymėsiu, kad vienu etatu, mokykloje dirbančio logopedo išėjimas iš darbo palieka apie 50 vaikų, o darželyje – 30 vaikų be pagalbos.

Suprantama, kad įsisenėjusias problemas spręsti sunku, tačiau politikai turi suvokti, kad tokia situacija tęstis negali, o jų apsisprendimas finansuoti švietimo pagalbą SUP turintiems vaikams, daugiau nei būtinas. Prasidėjusiame naujame politiniame cikle skambantys tikslai ir intensijos, siekiant SUP turinčių vaikų įtraukties į švietimą – geri ir sveikintini, tačiau žingsniai (teisės aktų pakeitimai, finansavimas) privalo būti labai kruopščiai ir gerai apgalvoti bei pagrįsti finansiškai.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.