Pozicija

2021.02.08 12:26

Aušrinė Armonaitė. Ką darome, kad greičiau įveiktume pandemiją?

Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė2021.02.08 12:26

COVID–19 jau pažįstame: žinome, kaip jį susekti ir kontroliuoti. Tačiau antrajai pandemijos bangai Lietuva nepasiruošė. Vasarą ir ankstyvą rudenį silpnos institucijos ir jų pajėgumai nebuvo sustiprinti. Dėl to iki šiol esame griežtame karantine, kuriam atidavėme daugybę savo laisvių. 

Tai vyksta ne tik Lietuvoje. Tai, kad laisvę taip mylinčiuose Nyderlanduose „komendanto valanda“ šiemet sausio pabaigoje įvesta pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo, pasako labai daug.

Skiepai teikia vilties, tačiau naujų viruso mutacijų atradimas reiškia, kad vakcina turės ir toliau būti vystoma, o testai, kaukės ir dezinfekcinis skystis dar ne vienerius metus taps mūsų palydovais. Kiekvienai liberaliai sielai neramu ir dėl to, jog galime neapsieiti ir be mūsų asmens laisvių suvaržymų. Tų laisvių, kurias norisi kuo greičiau susigrąžinti atgal iš karantino tvarkos.

Nauja realybė

Akivaizdu, kad karantine amžinai gyventi negalėsime. Medikai visada bus linkę situaciją vertinti ypač atsargiai. Juos puikiai suprantame, bet reikia ruoštis grįžti į gyvenimą, kuriame, koronavirusas ir panašūs į jį, visada bus šalia mūsų. Todėl turime planuoti laipsnišką verslo veiklos laisvinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kasdienybėje, labiau nei bet kur kitur, jaučiame augančią įtampą dėl dalies verslo negalėjimo dirbti, užsidirbti, o taip pat augančio šešėlio. Dalis šešėlyje pradėjusių veikti verslininkų iš ten gali nebesugrįžti. Nenorime trečiosios COVID–19 bangos ir nesiūlome visiškai „pasileisti“, bet jau dabartinėje situacijoje turime imtis dalies verslo sugrąžinimo į veiklą.

Kad sugrįžimas būtų sklandesnis, pirmadienį Vyriausybei pristatome testavimo kompensaciją įmonėms. Ji leis smulkiems ir vidutiniams darbdaviams kompensuoti prevencinio darbuotojų testavimo išlaidas bent 3 mėnesius. Tikimės, kad priemone pasinaudos 100 tūkst. darbuotojų. Tam numatėme 30 mln. eurų.

Ką darome, kol karantinas vis dar griežtas?

Atėjus dirbti į Vyriausybę prieš 7 savaites buvo aišku, kad jokio tradicinio 100 dienų laikotarpio mums niekas neduos. Lietuva degė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje iš veikiančių pagalbos verslui instrumentų radome tik Pagalbos verslui fondą didiesiems, kuriuo niekas nesinaudojo. Nei subsidijų, nei paskolų priemonių mažesniems nebuvo. Jas turėjome suorganizuoti: veikti iškart ir naudotis tais instrumentais ir kompetencijomis, kurias valstybė turi.

Jau šiandien smulkios ir vidutinės įmonės (SVV), taip pat tos įmonės, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų, bet atitinka kitus SVV kriterijus (metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų, turto balansinė vertė neviršija 43 mln. eurų), gali pretenduoti į subsidijas, kurioms skirta 150 mln. eurų. Pretenduoti galima pildant paraišką VMI puslapyje. Paraiškas tikrina Lietuvos verslo paramos agentūra. Mažesnės įmonės paramą gali gauti greičiau, didesnės – lėčiau, nes VMI turi papildomai programuoti savo sistemą, o LVPA ilgiau tikrinti. Parama skirstoma nuo sausio 20 d. Jau skirta daugiau nei 12 mln. eurų, kuriuos gavo 5704 įmonės.

Per Invegą suteikiame lengvatines paskolas nuo COVID–19 nukentėjusioms įmonėms – tiek mažoms, tiek didelėms. Šiai pagalbos priemonei skirta 30 mln. eurų. 89 įmonėms paskolos jau patvirtintos, joms pervesta 4,4 mln. eurų. Dar 403 paraiškos šiuo metu vertinamos. Beje, nors paskolų prašymų gauta už 25 mln. eurų, žinome, jog ne visi jie bus iškart panaudoti – dalis verslų prašo didesnių sumų nei leidžia tvarka ar pan. Didžiausia suma, kiek galima pasiskolinti yra 100 tūkst. eurų, o paskolų sąlygos itin palankios: palūkanų dydis nuo 0.6 proc. iki 1.69 proc. Joks komercinis bankas už tiek neskolins.

Įmonės taip pat gauna subsidijas už darbuotojų prastovas iš Užimtumo tarnybos, o VMI suteikia galimybę atidėti mokesčių mokėjimą. Didieji verslai gali pretenduoti į Pagalbos verslui fondą. Fondui valstybė pervedė 100 mln., o leidžiant obligacijas dar pavasarį jis pasipildys iki 0.5 mlrd.

Jau dabar matome, kad į subsidijų portfelį pradeda pretenduoti ir tokios įmonės, kurios nukentėjo visai ne nuo karantino apribojimų, o gal netgi ir fiktyviai pateikia duomenis dėl nukentėjimo. Tokio piktnaudžiavimo neleisime ir jau šią savaitę inicijuojame susitikimą su kolegomis iš VMI ir Finansų ministerijos, kad rastume būdą, kaip užkirsti tam kelią.
Ką naujo suplanavome vasario mėnesiui?

Karantinas ypač paveikė turizmą, maitinimo įstaigas, barus, renginių organizatorius, pramogų sektorių, viešbučius, grožio industriją, sportą, galimybių veikti internetu neturinčią prekybą ne maisto produktais.

Taigi, antras subsidijų paketas bus skirtas tik labiausiai nukentėjusiems. Preliminariais planais – tiems, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Bet dėl to galutinai dar spręs Vyriausybė. Siauresnis gavėjų ratas leis išmokėti dosnesnę subsidiją, kuri, tikimės, padės įmonėms bent iš dalies padengti patiriamus kaštus. Tam skiriame 50–70 mln. eurų.
Taip pat numatėme turgavietės mokesčio kompensaciją bei dvi naujas Ekonomikos ministerijos veiklai iki šiol neįprastas priemones:

1) Jau mano minėtą darbuotojų testavimo kompensaciją;

2) Subsidiją dirbantiems savarankiškai – pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą. Tam skirsime 30 mln. eurų, o išmokos dydis bus 100 proc. 2019 m. sumokėto GPM. Išmoka bus vienkartinė, greta to, ką kas mėnesį perveda Užimtumo tarnyba.

Sprendimus dėl šių priemonių Vyriausybė turės priimti šią savaitę, o administruojančios įstaigos jau ruošiasi pradėti jas įgyvendinti šį mėnesį.

Svarbiausia – nesikeis

Su pandemijos mums atnešta nauja realybe ir neigiamomis jos pasekmėmis nebus lengva susitaikyti. Tačiau nepaisant pokyčių, kuriuos virusas atnešė mūsų sveikatos sistemai, ekonomikai ir švietimui, pats svarbiausias dalykas tikrai sugrįš – mes galėsime susitikti su savo artimaisiais ir juos apsikabinti.

Ir šis žinojimas, tikiuosi, padės mums išgyventi šią užsitęsusią painiavą ir nežinomybę.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.