Pozicija

2021.01.28 15:20

Andrius Kupčinskas. Ar iki 2024 m. turėsime naują kryptį ir pažangesnę tvarką Lietuvos kelių infrastruktūroje?

Andrius Kupčinskas, Seimo TS–LKD frakcijos narys2021.01.28 15:20

Ekonomikos komitete nagrinėta Valstybinio audito ataskaita „Kelių infrastruktūros valdymas“, o Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija pristatė kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo 2021 m. priemonių planą. Šios temos kontekste kilo aibė klausimų. 

Pristatymo metu Valstybės kontrolės atstovai pažymėjo, kad šiuo metu nėra aiškių prioritetų kelių infrastruktūros valdyme, o audito ataskaitoje tuo tarpu teigiama, kad atskirose vietovėse mažėja gyventojų skaičius ir dėl to neproporcingai skiriamos lėšos. Tad kyla klausimas, ar buvo vertinama pati tvarka, kaip skirstomos kelių priežiūros lėšos?

Visa kelių priežiūros ir plėtros programa yra skirstoma į dvi dalis – 30 proc. keliauja vietinės reikšmės keliams, 65 proc. – valstybinės reikšmės keliams. Įdomiausia tai, kad vietinės reikšmės keliams papildomai „išbarstoma“ dar po 2 proc. – regioninėms savivaldybėms, žiedinėms ir Vilniaus žiedinei savivaldybei, Trakams. Tad iš to išplaukė kitas klausimas: ar buvo vertinama tvarka, kaip paskirstomos pačios lėšos? Susidaro įspūdis, kad jau pirminėje stadijoje yra užprogramuota bėda, o vėliau audito ataskaitoje įrašyta, kad lėšos paskirstomos neproporcingai (tai reiškia, kad pradinis dokumentas jau iš esmės yra blogas!).

Taip pat keista, kad Valstybės kontrolė nevertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statuso keitimo galimybės, struktūrinių pokyčių ir vadovų kaitos klausimų. Iki kelių direkcijos reformos į valstybės įmonę įstaigos administracinės sąnaudos buvo apie 8 mln. eur. Vykdant reformą, Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė argumentavo, jog mažės valstybės išlaidos įstaigos. Mažės valstybės tarnautojų ir valstybės tarnautojams prilygintų darbuotojų.

Tačiau šiuo metu realybė tokia, kad LAKD išlaikymo kaštai padidėjo iki 17 mln eurų. Darbuotojų kiekis išaugo nuo 170 iki 260, ir toliau didėja. Kelių ir transporto institutas biudžetui kainuodavo 2 mln. eur. Tad prijungus institutą prie kelių direkcijos, administravimo kaštai galėjo paaugti iki 10 mln., bet ne iki 17 mln. eur.

Matome faktą, kad vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, tai darbuotojų atlyginimai. Tuo pačiu metu nuolat deklaruojama kad neužtenka pinigų infrastruktūros projektavimui ir statybai. Keliu atvirą klausimą – kiek darbų būtų galima padaryti už tuos 8 mln. per metus, jei reforma nebūtų buvusi?!

Susisiekimo ministrui pristatant Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo 2021 m. priemonių planą, buvo akcentuojamas svarbiausias ir labiausiai neraminantis kelias pastaraisiais metais, atlaikantis didžiausius automobilių srautus – Via Baltica. Pagal šiuo metu turimus duomenis, Via Balticos rekonstrukcija geriausiu atveju galėtų būti pabaigta 2026 m. Tai išties nuviliantys duomenys, tačiau ministerijoje darbus bandoma pagreitinti.

Tuo tarpu Lenkijos pusė planuoja savo dalį pabaigti dar iki 2022 m. Tad šiai dienai tikimasi, kad Via Balticos darbuose Lietuva galės pasinaudoti ES finansavimu ir netgi finansavimu kariniam mobilumui. Visgi, ne mažiau svarbus yra ir avaringiausias kelias Nr. 130 (Kaunas–Prienai–Alytus). Pasak ministro, šiuo metu prioritetiniai darbai, visų pirma, yra žemės paėmimo procedūros, o tuomet – techninio projekto parengimas ir darbai. Tad toliau dirbsime šiuo klausimu.

Verta pabrėžti, kad kelių infrastruktūroje sisteminės bėdos niekur nedingo ir, ko gero, dar ilgai nedings. Dėl neproporcingo viso biudžeto paskirstymo kenčia strateginė infrastruktūra, o prioritetai skiriami žvyrkeliams. Akivaizdu, kad prioritetai turėtų būti keičiami į strateginę infrastruktūrą! 145 mln. biudžete šiais metais skirta svarbiems valstybiniams projektams finansuoti, tarp kurių:

– Valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti;
– Investicijų projektui Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) rekonstravimui;
– Dviejų lygių sankryžai Vilniuje rekonstruoti (Minsko pl.);
– Investicijų projektui žiedinei sankryžai Klaipėdos mieste rekonstruoti (žr. 2 pav.)

Nauja kryptis ir pažangesnė tvarka kelių infrastruktūroje atrodo neišvengiamai būtina, tą įrodo ir Valstybės audito ataskaita. Atskirose savivaldybėse (ne didžiosiose, bet mažesnėse) tragiškai trūksta kompetentingų specialistų –inžinierių, kurie būtų atsakingi už tinkamą kelių priežiūrą, tad čia praverstų ir regioninė priežiūra, tam tikra kontrolė.

Taip pat keista, kad Lietuva įsigijo brangią skenavimo laboratorinių tyrimų priežiūros techniką, o ji važinėja tik magistraliniais keliais. Nė viena savivaldybė dar nepasinaudojo (o gal bijo pasinaudoti?) skenavimo įranga, nes tokiu būdu išryškės dar didesnės bėdos.

Pasak LAKD direktoriaus, pasirodo, jos negalima naudoti komerciniais tikslais. Ji negali išvažiuoti nei į savivaldybes, nei į kitas vietas, ir tokių paradoksų visoje sistemoje yra dar daugiau.

Tai tik maža dalis klausimų, kilusių posėdžio metu. Likusius, kuriuos taip pat kėlė ir gyventojai, pateikiau LAKD ir paprašiau atsakyti raštu. Tikiuosi ten bus daugiau konkretumo ir aiškumo.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.