Pozicija

2021.01.27 12:57

Kazys Starkevičius. Paveldėtas skriaudas reikia atitaisyti

Kazys Starkevičius, Seimo TS–LKD frakcijos narys2021.01.27 12:57

Pirmadienį, sausio 18 dieną, Lietuvoje COVID–19 sirgo 3794 sveikatos priežiūros specialistai, per visą pandemijos laikotarpį nuo šios ligos mirė 18 medikų. Deja, šią savaitę skaičiai bus dar skaudesni.

Skaičių kalba sausa. Tačiau kolegos, kuriems teko patirti pandemijos gniaužtus, su didele pagarba kalba apie medikus, juos gelbėjusius nuo skausmų, dusimo, bejėgiškumo.

Medikas – ar gydytojas, ar slaugytoja, ar slaugytojos padėjėja – kasdien yra padidintos rizikos zonoje. Tūkstančiai susirgusių sveikatos priežiūros specialistų liudija, kad ši rizika yra pagrįsta.

Kas laukia mediko, kuris darbe užsikrėtė koronavirusu?

Čia ir prasideda biurokratinė painiava, žeminanti ir nuskriaudžianti žmogų. Dar iš anos, „profesionalų“ valdžios paveldėjome tvarką, kad užsikrėtęs medicinos darbuotojas nedarbingumo pašalpą gaus tokią, kaip susirgęs gripu ar radikulitu, nors koronavirusas nuo praėjusių metų kovo 19 dienos yra įtrauktas į ypatingai pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Tai reiškia, kad medikas, užsikrėtęs koronavirusu darbo aplinkoje, teoriškai turi teisę į 100 proc. atlyginimo dydžio ligos išmoką, kuri išmokama dėl profesinės ligos.

Tačiau tokias išmokas gauna vienetai, mat užsikrėtimas traktuojamas profesine liga tik tokiu atveju, kai pateikiamos itin išsamios užsikrėtimo aplinkybės ir įrodoma, kad užkrato priežastis – pacientas, o ne kolega medikas.

Antra vertus, numatyta, kad jei medikai yra pakankamai aprūpinti apsaugos priemonėmis, užsikrėsti darbe jie negalėjo ir apie didesnę išmoką gali net nesvajoti. Ir net jei užsikrėtei darbe nuo paciento, reikia labai detaliai surašyti, kur, kokiomis aplinkybėmis, nuo ko užsikrėtei. Tada galimos sankcijos įstaigai, kad nesilaikoma infekcijų kontrolės, kad gal asmens apsaugos priemonių nepakanka. Ligoninės to nenori, todėl gali vengti nurodyti kai kurias aplinkybes.

Klausimyną apie užsikrėtimo būdą pateikia „Sodra“. Ir jie sprendžia, mokėti 100 ar 62 proc. nedarbingumo išmoką.
Taigi, toks „valstiečių“ palikimas... Švaistęsi tūkstančiais Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkams, jie rado būdą pataupyti pirmose fronto linijose kovojančių su korona sąskaita.

Koks išminčius gali nustatyti, ar šiandien dar gerai besijaučiantis, bet užkratą jau nešiojantis kolega, nepaskleis jo skyriuje? Ir apskritai, koks skirtumas, kur ir nuo ko užsikrėtė medikas?

Jeigu tai nutiktų atostogų metu, profesiniu susirgimu jau nepavadinsi. Bet darbe, ligoninėje, kur ir labiausiai saugantis gali prikibti virusas, skirstyti užsikrėtimus „pagal kilmę“ yra nesąžininga. Slaugytoja, jos padėjėja keliolika kartų per dieną ateina prie ligonio, kurį reikia aptarnauti visomis prasmėmis. Net ir vidaus ligų skyriuje, kur personalas dirba be „skafandrų“, o pacientams atliekamas COVID–19 testas, per savaitę atsiskleidžia bent pora atsivežtinių koronaviruso atvejų. Nepamirškim ir besimptomės ligos eigos.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas šį klausimą turėtų svarstyti ypatingos skubos tvarka ir teikti pataisą, nes ir taip jau vėluojama atitaisyti nuėjusios valdžios skriaudą. Čia ne spalvotas skardos gabaliukas į atlapą, o žmonių pajamos. Pinigai, uždirbti sunkiame ir pavojingame darbe.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.