Pozicija

2021.01.23 11:00

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Šeimos politika be valstybinio mąstymo

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė2021.01.23 11:00

Vyriausybė turi keistą planą, skirtą padėti socialinėje rizikoje augantiems vaikams – šeimoms, kurių vaikai nelanko darželių, ketina nemokėti vaiko pinigų. Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau, kad valstybėje kažkas rimto įvyko su valstybiniu mąstymu apie tai, koks valstybės vaidmuo yra žmonių gyvenime. Ir ne tik dėl socialinės rizikos grupėse augančių vaikų, bet ir dėl bendro požiūrio į tėvystę bei šeimos politiką.

Seime buvo pritarta prezidento pataisoms, kad socialinėje rizikoje augantiems vaikams turi būti sudarytos ypatingos sąlygos gauti ikimokyklinį ugdymą. Tam net panaudotos valstybės lėšos, kitaip tariant, skiriama lėšų iš valstybės biudžeto vaikų iš socialinės rizikos šeimų ikimokykliniam ugdymui, nors tai yra savarankiška savivaldybių funkcija.

Gražus noras, geras reguliavimas, bet man tada kilo klausimas, ir dabar dar didesnis klausimas kyla: KODĖL NE VISIEMS VAIKAMS, KURIE TURI IR NORI LANKYTI DARŽELĮ?

Kiekvienas žino, kad, pavyzdžiui, Vilniuje nuolat trūksta vietų darželiuose. Tėvai jaučiasi nesaugūs, kai susilaukia vaikelio, nes baiminasi, ar tikrai turės kur dėti savo atžalą. Jau ne kartą esu siūliusi ir dabar dar kartą pakartosiu, kad jei savivaldybėms dėl objektyvių priežasčių trūksta galimybių įsteigti pakankamai vietų darželiuose, ar tai neturėtų tapti bendru savivaldos ir valstybės reikalu? Negi reikia tapti socialinės rizikos šeima, kad gautum vietą darželyje?

Suprantu, kad skamba kraupiai, bet būtent tokią žinutę savo sprendimais Vyriausybė ir Seimas siunčia šeimoms, kurios dirba, stengiasi, nori susilaukti atžalų, tačiau negyvena taip laisvai, jog esant reikalui galėtų rinktis privačias paslaugas. Ir tai mane labai siutina!

Motyvaciją keičia piniginė prievarta?

Dabar gi bus panaudota piniginė prievarta prieš socialinėje rizikoje esančias šeimas ir vaikai neva tokiu būdu bus įtraukti į ugdymą. Susidaro įspūdis, kad nuolat galvojama, kaip apriboti, kaip nubausti, o ne kaip padėti.

Toks mąstymas su liberalizmu susijęs tikriausiai tik per pinigus. O kaip su laisve rinktis, socialiniu teisingumu? Manau, kad tokie sprendimai gali atnešti dar daugiau žalos Lietuvai. Jau ir dabar institucijos neblizga pasitikėjimu, o dažniausiai pasitaikantis veiksnys, kuris verčia palikti Lietuvą, yra neteisingumo jausmas. Tai tokie sprendimai prie šių veiksnių išaugimo, neabejoju, prisidės dar labiau.

Kol dar nevėlu, siūlau socialinės apsaugos ir darbo ministrei bei kitiems kolegoms atkreipti dėmesį į tai, ar parinktos priemonės tikrai yra teisingiausios. Manau, vertinga būtų galvoti apie specialias pagalbos šeimai paslaugas, kurios padėtų užgimti norui išleisti vaikus mokytis, pavyzdžiui, organizuoti pavežėjimą, motyvuoti šeimas leisti vaikus mokytis, o ne bausti už tai, ko kadaise tėvai patys nebuvo išmokyti ar neturėjo galimybių patirti. Juk šis reiškinys yra ne ekonominis, o socialinis, kultūrinis.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.