Pozicija

2020.12.12 15:24

Laima Liucija Andrikienė. Kreipimasis į Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius

Laima Liucija Andrikienė, Seimo TS–LKD frakcijos narė2020.12.12 15:24

Iš aukštosios Lietuvos Respublikos parlamento tribūnos kreipiuosi į Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, mūsų kolegas – šių valstybių parlamentarus, kviesdama laikytis tarptautinių susitarimų, kurias abi šalys yra pasirašę ir tuo būdu prisiėmę įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti. Net jei paliaubų susitarime nenurodyta, iki kokios konkrečios datos tai turi būti įvykdyta.

Šių metų rugsėjį – spalį 44 dienas trukęs taip vadinamas antrasis Kalnų Karabacho karas nusinešė tūkstančius Armėnijos ir Azerbaidžano karių ir civilių gyvybių, tūkstančiai žmonių paliko gyvenamąsias vietas, ieškodami prieglobsčio sau, savo vaikams ir seneliams saugesniuose regionuose.

Karą sustabdė lapkričio 10 d. įsigaliojęs susitarimas dėl paliaubų. Karas nebevyksta, tačiau jo pasekmės yra labai skaudžios ir yra jaučiamos, su tomis pasekmėmis – psichologinėmis, ekonominėmis ir kitomis - ten gyvenančioms tautoms teks gyventi, prireiks daugelio metų joms įveikti.

Taika yra svarbiausias prioritetas ir tikslas, tai, ko dabar labiausiai reikia šioms dviem tautoms, valstybėms ir visam regionui.

Vienas skaudžiausių klausimų, nuo kurio turėtų prasidėti taikos kūrimas – tai žuvusiųjų palaikų grąžinimas šeimoms ir karo belaisvių sugrąžinimas, humanitarinė situacija šalyje. Žuvusiųjų palaikų grąžinimas šeimoms, tarptautinius standartus atitinkantis elgesys su belaisviais, apsikeitimas belaisviais - tai paliaubas turintys sekti žingsniai, kurie suprantami be ilgų įrodinėjimų visame civilizuotame pasaulyje.

Tarptautinės organizacijos – Amnesty International, Human Rights Watch, Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas, Jungtinės Tautos - su nerimu stebi ir laukia šio proceso pradžios, laukia, kada tai bus įvykdyta. Europos Sąjunga ir Lietuva - taip pat.

Paliaubų susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano buvo pasirašytas lapkričio 10-ąją, šiandien – jau gruodžio 10-oji, Tarptautinė žmogaus teisių diena. Šia proga verta priminti, kad tarp žmogaus teisių – ir karo belaisvių, karinio konflikto metu į nelaisvę paimtųjų, sužeistųjų teisės, visa tai – Ženevos konvencijoje, prie kurios yra prisijungusios abi minėtos valstybės. Belieka vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, ko iš viso širdies ir linkiu.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.