Pozicija

2020.10.30 16:11

Dovilė Šakalienė. Jurbarko byla: teisingumas ar „teisingumas“?

Dovilė Šakalienė, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė, Moterų grupės vicepirmininkė, socialdemokratė2020.10.30 16:11

Teismo nuosprendis Jurbarko smurtautojo byloje kelia daug emocijų. Kodėl daugelis moterų atvirai vadina visą šią bylą spjūviu į veidą?

Dviejose vietose lūžęs žandikaulis, sutraiškyta trachėja, išmušti dantys, pasikėsinimas išprievartauti. Po sudėtingo gydymo nukentėjusioji vis dar patiria sunkius panikos priepuolius. Nežinau, ar esate patyrę tą jausmą, kai Jūsų veidas yra kruvina košė, į gerklę pilasi kraujas ir desperatiškai mėginate įkvėpti oro – tačiau tik dūstate ir blaškotės. Po autoavarijos aš tai patyriau ir niekada nepamiršiu. Nors mano sužalojimai buvo lengvesni. Ir netyčiniai.

Tuo tarpu čia smurtautojas išvengė laisvės atėmimo, atsipirko bauda, lankys elgesio keitimo kursus. Taip, jaunas, neteistas vaikinas – tačiau jo pirmasis nusikaltimas buvo žiaurus fizinis ir seksualinis smurtas prieš nepilnametę merginą. Smurtas lyties pagrindu, palikęs ne tik fizinius, bet ir sunkius psichologinius randus.

Kalėjimas nėra ir negali būti tikslas savaime – ypač mūsų penitencinėje sistemoje tai toli nuo perauklėjimo poveikio. Tačiau net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl bausmės atidėjimo turi būti suderinti humaniškumo ir teisingumo principai – smurtautojo atleidimas nuo bausmės negali formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Aš tikiuosi, kad nukentėjusios merginos advokatas ruošia skundą.

Vakarėliai, darbo santykiai, draugystė, netgi mentorystė – jei esi moteris, viskas gali virsti seksualine prievarta. #metoo istorijos atvėrė duris skausmingoms diskusijoms, tačiau pokyčiai vis dar neįvykę. Ši byla it lakmuso popierėlis atskleidžia, kad net teismų jautrumas smurtui lyties pagrindu vis dar minimalus.

Tačiau čia mes turime dar vieną sukrečiantį momentą. Paskutinį kartą sveikatos sutrikdymo masto kriterijai peržiūrėti tik 2003 metais. Fizinė ir psichinė žala vis dar vertinamos nelygiaverčiai – tarsi potrauminio streso sindromas, panikos priepuoliai ar depresija darytų mažesnę žalą nei kaulų lūžiai.

Po daugelio pastabų šių metų vasarą Teisingumo ministerija ėmėsi šių taisyklių peržiūros – tačiau rezultato vis dar nėra. Ir to pasekmė – sunki psichologinė trauma, sunkiai tebegydoma žala psichinei sveikatai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors kaip Seimo narė tegaliu teikti pataisas įstatymams, o Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, visgi, mėginsiu per parlamentinę kontrolę inicijuoti diskusijas su ekspertais – psichikos sveikatos specialistais, moterų teisių organizacijomis, baudžiamosios teisės specialistais.

Apgalvotai ir profesionaliai pakeitus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, ypač juos taikant seksualiniams nusikaltimams, galėtume tikėtis adekvatesnių sankcijų ir teisingumo principo užtikrinimo.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Populiariausi