Pozicija

2020.10.29 11:44

Robertas Šarknickas. Visi turi išmokti įlipti į medį

Robertas Šarknickas, Seimo LVŽS frakcijos narys2020.10.29 11:44

Deja, daugelis žmonių dėl įvairių priežasčių atsisako savo individualumo, pragyvena kone svetimą gyvenimą. Greičiausiai dėl to, kad žmogus patiria daug negatyvių jausmų aplinkinių atžvilgiu. Šie dalykai susiformuoja besiformuojant asmenybei nuo gimimo namuose, darželiuose, mokyklose.

Kodėl yra sakoma, kad tavo vaikas yra charizmatiškas, įdomus, be kompleksų ir panašiai? Pasigilinus galima įžvelgti tokius dalykus, kad vaikas augo ne smurto aplinkoje, kad tėvai vaiką laikė draugu, nenurodinėjo, o padėjo atskleisti jo individualumą.

Yra karikatūrinis piešinys apie Lietuvos švietimo sistemą. Prie stalo sėdi mokytojas, o priešais jį įdėmiai ir šiek tiek sutrikę su baime nesuklysti žiūri septyni mokiniai: paukštis, beždžionė, pingvinas, dramblys, ruonis, šuo ir žuvytė. Už jų nugaros didelis ir plataus kamieno medis. Mokytojas jiems sako: „Visi turite laikyti tą patį egzaminą! Prašau įlipti į medį.“

Ir kas iš jų yra laimingi? Taip, teisingai, tik paukštis su beždžione. O kiti nelaimėliai lieka būti nelaimėliais. Atsirado stresas, depresija, trumpai tariant, nepasitikėjimas savimi, individualumo numušinėjimo procesas.

Ką gi, pagal mūsų švietimo sistemą visi yra genijai! Bet jei vertintume akvariume žuvį pagal jos sugebėjimą lipti į medį, ji visą gyvenimą tikės, kad ji yra kvaila, bet greičiausiai jos jau nėra tarp gyvųjų, ji palūžo. O norėjo būti gera plaukikė, bet mokė ne tuos dalykus mūsų švietimo mokymosi programų kūrėjai. Ar mes dar ilgai žaisime ir skanduosime šūkį „Visi už vieną, vienas už visus“?

Yra šalių su gerais pavyzdžiais, tad kodėl vis nesiimama bent dalį sistemos taikyti mūsų valstybėje, juk esame vienoje Europoje, kur daugiau ar mažiau ekonomikos bei mokslo rinka yra panaši.

Kiek tokių žuvyčių per trisdešimt metų dėl individualumo sunaikinimo žmogiškai suklydo ir nebepajėgė siekti savo svajonių profesijų, kiek tokių nebėra?

Su mokytojais pats daug bendrauju, teko ir pačiam mokyti gimnazijose. Patys mokytojai taip pat nėra laimingi, nes prievarta turi kišti vieną švietimo sistemą tūkstančiams skirtingų mokinių. Mokytojai mato, kad tas vaikas nesugeba būti ir lygiuotis į kitą, kuris pirmauja chemijoje. O tas, kuris pirmauja chemijoje, negali pasivyti literatūroje. Mokymosi programa turi būti formuojama tik pagal mokinio individualumą, kitaip sakant, pagal lygius A, B, C ir t. t.

Jei, tarkime, per pusmetį C grupėje mokinys pasiekė B lygį, automatiškai kitą pusmetį mokinys pereina į aukštesnį, taip, kaip yra ne vienoje valstybėje. Mokiniai tik pagal mokymosi dalykus, testus yra nukreipiami į lygius.

Kodėl nelaimingi, pikti esame? Gal ir todėl, kad protestuodami mokėmės pagal vieną švietimo sistemą. Žinoma, yra išimčių, nes yra nedidelė mokinių dalis, kurie mokosi labai gerai, bet tai negali būti pretekstas dešimtims tūkstančių mokinių būti ar versti juos būti labai gerais mokiniais, kurie praranda individualumą.

Kodėl 2020 metais daug abiturientų blogai išlaikė matematiką? Tas pats atsakymas: todėl, kad viena sukurta ir sunkiai besikeičianti švietimo sistema kalama visiems vienodai.

Laimės kriterijus atsiras mokiniui ir mokytojui tik tada, kai valstybės švietime pagaliau bus įrašytas žodis: vaiko individualumas.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Populiariausi