Pozicija

2020.09.28 13:30

Paulė Kuzmickienė. Depresijos po gimdymo gniaužtai. Kaip padėsime mamai?

Paulė Kuzmickienė, TS-LKD frakcijos Seime narė, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narė2020.09.28 13:30

Motinystė yra naujo moters gyvenimo pradžia, kuri atneša džiaugsmo ir pilnatvės jausmą. Tačiau šis laikotarpis kartais būna ne tik džiaugsmingas – tenka susidurti su įvairiais pokyčiais, padidėjusiu nerimu, stresu ar depresija po gimdymo. 

Pasauliui gyvenant pandemijos sąlygomis, atsirado ir naujų iššūkių – dėl baimės užsikrėsti COVID–19 virusu atsirado fizinis, o kartais ir socialinis, atstumas nuo artimųjų ir draugų, šeimos susidūrė su finansiniais suvaržymais, dėl pandemijos išaugo nesaugumas darbe, be to, sunkiau sulaukti artimųjų ar auklių pagalbos, tad po gimdymo motinos tapo dar labiau pažeidžiamos.

Albertos universiteto (Kanada) mokslininkų apklausa, kuria siekta įvertinti COVID–19 pandemijos padarinius, parodė, kad 64 proc. pagimdžiusių moterų sumažėjo fizinis aktyvumas, 72 proc. moterų susidūrė su vidutiniu ar dideliu nerimu (prieš pandemiją šis skaičius siekė 29 proc.). Šiuo laikotarpiu ypač padaugėjo depresijos po gimdymo atvejų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus gali būti nuo 1500 iki 5000 moterų, susiduriančių su depresija po gimdymo, t.y. nuo 5 iki 25 proc. gimdžiusių moterų gali sirgti šia depresijos forma. Tikėtina, kad pandemijos laikotarpiu šie skaičiai dar labiau išaugo.

Kasdien stebėdami augantį susirgimų COVID–19 skaičių, turime galvoti kaip užtikrinsime moterų, susiduriančių su depresija po gimdymo, psichinę ir emocinę sveikatą.

Tačiau COVID–19 pandemija išryškino dar vieną problemą – Lietuvoje nepakankama emocinė pagalba pagimdžiusioms moterims. Verta pastebėti, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra nurodyta gimdymo namuose teikti medicinos psichologo konsultanto paslaugas. Gali būti, kad tos įstaigos, kurios suranda specialistą, šias paslaugas ir teikia. Tačiau problemą aštrina tai, kad šiuo metu sunku gauti medikų konsultacijas, jos yra trumpesnės, o dėl to gali dar labiau nukentėti nėščiųjų ir gimdyvių emocinė sveikata.

Šiandien depresija po gimdymo sergančios moterys sulaukia pagalbos iš savanoriškų iniciatyvų. Pavyzdžiui, projektas „Mama mums rūpi“, kurio tikslas – kad tiek pati moteris, tiek jos artimieji žinotų ir suprastų, jog tokia liga, kaip depresija po gimdymo, egzistuoja ir kiek įmanoma pasistengtų moteriai padėti: ją išklausytų, perimtų sunkiuosius buities darbus, padėtų prižiūrėti naujagimį, nekritikuotų ir neprikaišiotų trūkumų bei nesėkmių.

Tačiau tokių pavienių iniciatyvų nepakanka ir reikia sisteminio požiūrio arba bent kelių žingsnių to siekiant. Tad ką galima ir reikia padaryti nedelsiant?

Pirmas žingsnis: siūlau, atkreipti dėmesį į projekto „Mama mums rūpi“ klausimyną, parengti interaktyvią šio klausimyno versiją ar mobilią programėlę, kuri leistų įvertinti mamos emocinę būklę, suprasti kaip jaučiasi. Šis klausimynas galėtų būti įdiegtas gydymo įstaigose, su juo turėtų būti supažindinti gydytojai–ginekologai ir šeimos gydytojai.

Antras žingsnis: reikia gairių ir mokymų gydytojams–ginekologams ir šeimos gydytojams, kurie leistų atpažinti šios klastingos depresijos požymius, imtųsi prevencijos ar suteiktų reikiamą pagalbą besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims. Mokymai apie depresijos po gimdymo specifiką ir terapijos klausimus būtų aktualūs ir psichologams. Lietuvoje psichologai nėra ruošiami šiam etapui, tai labai trikdo pagalbą moterims.

Trečias žingsnis: psichologo konsultacija turėtų būti rekomenduojama dar nėštumo metu. Ligos prevencija užsiimti reikia nėštumo metu, nes pasak specialistų jau laukiantis kūdikio 40 proc. moterų rodo depresijos signalus. Po gimdymo, moteris su mažu vaikeliu, jei vyras nepadeda ir nėra šalia artimųjų, turi labai ribotas galimybes išeiti iš namų. Todėl reikia sudaryti galimybes pirminei nuotolinei psichologo konsultacijai.

Ketvirtas žingsnis: siekiant gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, siūlau kurti psichologinės pagalbos kontaktų bazę, kuri leistų rasti informaciją apie pogimdyvinę depresiją vienoje vietoje – kur kreiptis, kas gali padėti ir pan. Galima pasinaudoti jau egzistuojančiomis platformomis.

Penktas žingsnis: reikia šviesti šia tema visuomenę, pasakoti apie depresiją po gimdymo straipsniuose, TV laidose, gerinti visuomenės emocinį raštingumą. Parengti video paskaitų ciklą šeimai su besispecializuojančiais problematikoje psichologais apie tai, kas yra depresija po gimdymo ir kaip galima pagelbėti moteriai, jei ji susidūrė su šia depresijos forma.

Tinkama parama šiuo metu yra nepaprastai svarbi, nes motinos psichinė ir emocinė savijauta yra labai svarbi kuriant kūdikio aplinką ir kuriant tą ilgalaikį ryšį, kuris teigiamai paveiks vaiko raidą, ilgalaikius mamos ir kūdikio santykius.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.