Pozicija

2020.09.28 11:37

Svetlana Grigorian. Lietuvos turizmo sektoriaus gelbėjimo planas

Svetlana Grigorian, gidė, LSDP narė2020.09.28 11:37

Lietuva – geografinis Europos centras, kur patogiai ir nesudėtingai galima pakliūti iš tolimiausių pasaulio kampelių. Į Lietuvą, kurioje gyvena puikūs žmonės, galima atskristi lėktuvais, atvažiuoti traukiniais ar autobusais, atplaukti laivais. Puiki geografinė lokacija ir turizmo rinkodaros priemonės lėmė, kad iki COVID–19 pandemijos pradžios į Lietuvą atvyko rekordinis turistų skaičius, o tendencijos rodė, kad turistų srautai ne tik nemažės, bet, dar daugiau, didės.

Akivaizdu, kad Lietuva – konkurencinga turistinė kryptis, turinti didelio neišnaudoto potencialo, kurį privalome atskleisti mūsų kraštą galintiems lankyti turistams. Tačiau kaip ir visas pasaulis, susidūrėme su koronaviruso pandemija, kuri, apribojus keleivių judėjimą, labiausiai paveikė būtent turizmo sektorių.

Po sunkaus pavasario sektoriaus laukia dar sunkesnė žiema bei nežinomybė su kokio masto iššūkiais bus sutikti kiti metai. Pasaulis su nekantrumu laukia vakcinos, kuri pažabotų COVID–19 ir visi grįžtų į įprastą ritmą. To laukia ir mūsų šalies turizmo sektorius.

Pagal JT PTO ir Europos Komisijos studijas, atliktas iki COVID–19 pandemijos pradžios, prognozuotas ženklus tarptautinių turistinių kelionių skaičiaus augimas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Studijos taip pat rodė, kad didžiausias potencialas – vyresni nei 55 m. turistai, kurių kelionės būna ilgesnės, o turistinės vietovės pasirenkamos toliau nuo namų. 2019 m. vidutinė užsieniečio kelionė Lietuvoje truko 4,1 nakvynės, todėl reikia ieškoti priemonių, kaip šių nakvynių skaičių didinti.

Labai didelis potencialas sektoriui slypi vienadienių kelionių į Lietuvą užsukančių turistų srautuose. Dažniausiai tokie turistai į Lietuvą atvyksta apsipirkti (32,1 proc.) arba verslo tikslais (26,4 proc.). Viso, per 2019 m., vienadienių kelionių tikslais, Lietuvoje užsieniečiai apsilankė daugiau nei 3 milijonus kartų.

Didžiausias vienadienių turistų skaičius praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Estijos. Iššūkis, kurį reikia išspręsti – paskatinti vienadienius turistus bent dar vienai papildomai dienai likti Lietuvoje.

Viena esminių Europos Komisijos rekomendacijų Lietuvai – ilginti turizmo sezoną. Praktiškai visas Lietuvos turizmo sektorius šaltuoju metų laiku patiria pajamų sumažėjimą, o kai kurios paslaugos apskritai neteikiamos. Sezoniškumas ypač skausmingas šalies kurortams, todėl Valstybė turi skatinti ir prisidėti prie iniciatyvų ir investicijų, kurios maksimaliai išplėstų sektoriaus sezoną.

Ne kartą esu kalbėjusi apie projektus, kurie galėtų ženkliai prailginti Palangos turizmo sezoną: vandens atrakcionų parkas Palangoje taptų tikru atradimu ne tik Žemaitijoje ar pajūryje gyvenantiems žmonėms, čia galėtų atsirasti ir žiemos slidinėjimo trasos.

Norint galima padaryti daug realių darbų, tačiau tam reikia Vyriausybės iniciatyvos, kurios šiandien trūksta. Nors čia pat turime puikių pavyzdžių, kurie iliustruoja, kad viskas įmanoma: Europos Sąjungos lėšomis Anykščiuose įrengtas Lajų takas per metus nuo atidarymo, tapo vienu lankomiausiu turizmo objektu visoje Lietuvoje. Čia nuolat sutiksi latvių, estų, baltarusių ir svečių iš kitų užsienio šalių.

Užsieniečiams vis dar neatrastas mūsų kaimo turizmo sektorius. Žmonės čia gali rasti ne tik švarų orą, bet ir daugybę pačių įvairiausių paslaugų: jodinėjimą, užsiėmimus tradiciniais amatais, grybavimą, medaus sukimą, sūrių spaudimą, pirties tradicijų atskleidimą ar žvejybą.

Pastaroji, apskritai, Lietuvoje turi daug potencialo: užsieniečiai Lietuvoje kasmet nuperka vis daugiau mėgėjiškos žvejybos leidimų, o rudenį grupėmis turistai į Lietuvą žvejoti lašišų, atvažiuoja iš Lenkijos, Rusijos ir kitų valstybių. Galiausiai, išvystytas žvejybos sektorius paskatintų ir mūsų žvejus laimikių ieškoti mūsų ežeruose, o ne keliauti žvejoti į Skandinavijos šalis.

Nors turizmo sektorius yra nepavydėtinoje situacijoje, jau dabar reikia dėti maksimalias pastangas ir galvoti kokiomis priemonėmis, pasauliui atsigaunant po COVID-19, viliosime turistus į Lietuvą. Turime neišnaudotą vienadienių turistų potencialą, o pasauliui, ypač Europai, senstant, vyresnių žmonių, kurie ilsisi ilgiau.

Taip pat reikia intensyviai galvoti apie priemones, kuriomis paskatinsime vidinį turizmą. Pastarosios gali tapti išsigelbėjimu nuo sektoriuje dirbančių įmonių bankroto. Sektorių reikia skatinti ne tik dalinant epizodinius čekius medikams, tačiau imtis rimtų priemonių, siekiant išlaikyti dirbančius žmones ir infrastruktūrą.

Esu pasisakiusi ir apie tai, kad šalies gidai negali būti palikti likimo valiai. Šalyje gido pažymėjimus turintys 4.5 tūkstančio žmonių per koronavirusą neteko galimybės užsidirbti teikiant gido paslaugas, todėl siūliau gidų paslaugas įtraukti į neformalaus vaikų švietimo sistemą. Šioje sistemoje dalyvaujančios ugdymo įstaigos, teikdamos neformaliojo vaikų švietimo paslaugas, gali pretenduoti į ES finansinės paramos ir valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamas lėšas.

Tai reiškia, kad gidai, užsiregistravę sistemoje ir gavę akreditaciją, teikdami gido paslaugas, galėtų tapti neformalaus vaikų ugdymo sistemos dalimi. Žinoma, apmokant gidų paslaugas būtų galima lankytis turistiniuose objektuose ir nors dalinai prisidėti prie sektoriaus palaikymo sunkiausiu metu.

Pavasarį pasigirdo planas, kad iš valstybės lėšų apmokant keletą nakvynių užsieniečiams, jie būtų paskatinti apsilankyti Lietuvoje. Planas geras, tačiau skatinti turime ne užsieniečius, o lietuvius, kurie taip pat turi noro keliauti bei pažinti mūsų kraštą. Tačiau rimtas planas reikalauja rimtų darbų, o prieš rinkimus tokie nelabai kam rūpi, todėl, greičiausiai, didžioji ES paramos, skirtos kovai su COVID–19 ekonominiais padariniais dalis, tiesiog, bus pravalgyta arba sudėta į asfaltą.