Pozicija

2020.09.19 08:00

Ursula von der Leyen. Leiskime pokyčiams vykti

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė2020.09.19 08:00

Per visą istoriją pandemijos keitė žmonių likimus.  Jos priverčia pasaulį pamatyti kitaip ir primena mums, kad reikia vertinti daug paprasčiausių dalykų gyvenime – nuo kasdienės rutinos iki šeimos narių apkabinimo arba gėrėjimosi mus supančia gamta. Jos taip pat priverčia mus susimąstyti, ar viską darome gerai, ir paklausti, ar yra geresnių būdų tai daryti. Be to, jos suteikia mums progą pertvarkyti savo ateitį.   

Ši pandemija nebus kitokia. Žinoma, milijonams tai buvo skausmingas ir nerimą keliantis laikotarpis, ir vis dar turime išlikti budrūs, nes kai kuriose Europos dalyse skaičiai vėl auga. Tačiau per pastaruosius šešis mėnesius taip pat pamatėme ir kai kurių dalykų vertę – pavyzdžiui, tai, kad esame Sąjungoje, kurioje galime pasikliauti 27 tautomis, kurios padeda vienos kitoms. Be to, ji suteikia mums galimybę kartu tapti stipresniems.

Istorinis susitarimas dėl priemonės „NextGenerationEU“ – mūsų 750 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo ir ateities veiksmų plano – rodo, jog tai įmanoma. Europa dar niekada nebuvo taip susitelkusi. Todėl dabar atėjo metas pasinaudoti šios bendradarbiavimo dvasios teikiama galimybe, kad galėtume kartu toliau spręsti kitus klausimus.

Vienas jų – migracija. Ši problema jau pernelyg ilgai skaldo Europą ir, mano įsitikinimu, ją galime ir turime spręsti kartu. Tačiau pakanka paklausyti žinių, kad suprastume, jog reikia kuo skubiau rasti visiems priimtiną tvarų sprendimą. Kaip šią savaitę jau minėjau savo pranešime apie Sąjungos padėtį, artimiausiomis dienomis Europos Komisija paskelbs naują Europos migracijos paktą.

Europos Komisija paisys žmogiškųjų vertybių ir žmogiškumo standartų ir užtikrins, kad šis paktas būtų bendras Europos sprendimas ne tik savo pavadinimu, bet ir turiniu. Jis bus grindžiamas solidarumu tiek tarp europiečių, tiek su pabėgėliais, taip pat kolektyvine nacionalinių vyriausybių atsakomybe. Nuo migracijos nepabėgsime. Turime ją tinkamai valdyti, paisydami jos keliamų iššūkių ir pasinaudodami jos teikiamomis galimybėmis.

Atėjo laikas atgaivinti Europą ir kurti tą geresnį gyvenimo būdą. Per tą laiką, kai buvo suvaržyta mūsų galimybė judėti, spėjome pasiilgti švaresnių ir žalesnių miestų. Skaitmeninės technologijos sudarė sąlygas studentams toliau mokytis, o įmonėms – toliau veikti, tačiau pernelyg daug europiečių, gyvenančių kaimo vietovėse ar sunkiau besiverčiančiose šeimose, atsidūrė nuošalyje. Pasaulis po pandemijos turi būti geresnis nei esamas – dabar turime viską, ko reikia tam pasiekti.

Priemonė „NextGenerationEU“ mums suteikia finansinių išteklių, reikalingų neatidėliotiniems ir strateginiams veiksmams įgyvendinti: pradedant interneto ryšio spartinimu ir baigiant parama mūsų pramonei. Turime galimybę ne tik pagydyti savo ekonomiką, bet ir padaryti daugiau: galime rytdienos pasauliui sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas.

Tai kaip niekad svarbu mūsų santykiams su mūsų planeta. Europos žaliajame kurse užsibrėžėme tikslą iki 2050 metų tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu. Kad galėtume pasiekti šį tikslą, dabar pasiūlysime išmetamųjų teršalų kiekį iki 2030 metų sumažinti bent 55 procentais, palyginti su dabar numatytais 40 procentų.

Tai ypač ryžtingas pokytis, tačiau jis yra ir realistiškas, ir naudingas mūsų ekonomikai bei pramonei. Pastarąsias savaites gavau šimtus ne tik piliečių, bet ir įmonių generalinių direktorių ar NVO laiškų, kuriuose visi prašo, kad Europa imtųsi iniciatyvos. Esame pasirengę daryti būtent tai. Šis siekis yra ne tik išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, bet ir geresnio pasaulio, kuriame gyvename, – pradedant pastatais ir baigiant mažiau taršiu transportu, – kūrimas.

Kad į gerąją pusę pakeistume mūsų planetą, reikia į gera pakeisti ir savo mąstyseną. Europos žaliasis kursas nėra vien aplinkosaugos ir ekonomikos projektas – jis turi tapti ir naujuoju Europos kultūros projektu. Kultūra gimsta tada, kai draugėn susitelkia didieji žmonijos protai. Būtent todėl noriu, kad ES sukurtų naują europinę Bauhauzo kūrybinę erdvę, kurios idėją davė prieš šimtmetį įsteigta meno mokykla, kurioje forma susijungė su funkcija. Šioje bendroje kūrybinėje erdvėje susibūrę architektai, menininkai, inžinieriai ir projektuotojai galės ieškoti stiliaus ir tvarumo dermės.

Tai tik nedidelė būsimo darbo dalis. Turėsime parodyti ryžtą tiek kurdami stipresnę Europos sveikatos sąjungą, tiek užtikrindami, kad dirbti apsimokėtų visiems. Vis dėlto, mano įsitikinimu, Europa turi viską, ko jai reikia tam pasiekti. Turime viziją, planą ir investicijų. Taip pat turime ką tik atrastą vienybę. Tad imkimės darbo ir užtikrinkime, kad ši pandemija mūsų likimus pakeistų į gera.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.