Pozicija

2020.09.19 09:37

Aleksandras Nemunaitis. Mes palaikome ES, bet norime išlikti valstybe!

Aleksandras Nemunaitis, Nacionalinio susivienijimo kandidatas Seimo rinkimuose2020.09.19 09:37

Parašyti šį straipsnį paskatino šios savaitės Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen programinė kalba Europarlamente apie „Sąjungos būklę“ (State of the Union address) bei apie artimiausio laikotarpio EK siekius. Kai kurie programiniai kalbos punktai rodo, kad ES institucijų pastangos toliau federalizuoti ES ir stiprinti ideologinį diktatą nė kiek nesilpnėja.

Kurį laiką viešojoje erdvėje sklinda visiškai nepagrįstas mitas, jog Nacionalinio susivienijimo partija yra euroskeptiška. Tai įrodo klijuojamos etiketės ne tik straipsnių komentaruose, bet etikečių klijavimai ant svarbių ir matomų partijos žmonių.

Apie tokias etiketes politologas ir Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica teigė: „jos man net savaip patinka, nes tikrai nesigėdiju ir neišsižadu savo požiūrio, kad šeima yra tik tarp vyro ir moters, kad valstybes kuria tautos, kad Europos Sąjunga turi gerokai reformuotis, kad apskritai išliktų“. Jis yra teisus.

Galų gale, partijos kritikams, kurie kuria nepagrįstą mitą, kad esame euroskeptikai, norėčiau pasakyti, kad Nacionalinis susivienijimas atvirai pasisako už priklausomybę euroatlantinei bendrijai ir kad tai yra kertinis Lietuvos civilizacinio ir geopolitinio tapatumo dėmuo. Tai lemia ir nekintantį Lietuvos interesą būti NATO ir Europos Sąjungos nare. Peršasi tik viena akivaizdi išvada – Nacionalinis susivienijimas nėra euroskeptiška partija, kvestionuojanti Lietuvos narystę ES.

Mes palaikome ES, bet norime išlikti valstybe!

Nacionalinis susivienijimas – tai nėra tiesiog „patriotinė jėga“, užsiimanti pigiu populizmu. Esame profesionali partija, turinti daugybę profesorių, dėstytojų bei savo srities profesionalų. Akivaizdžiausias įrodymas – partijos pirmininkas yra politologas ir buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas profesorius Vytautas Radžvilas.

Ko gero, nė neverta minėti priežastis, kodėl palaikome ES. Tačiau yra svarbių momentų, jog bet kokia viršnacionalinė institucija, siekdama vis didesnės galios, turi iškilti virš nacionalinės valstybės ir pastarajai diktuoti ne tik sienų kontrolės politiką. Lietuvos įstojimo į ES sutartyje nėra apibrėžti švietimo bei sveikatos politikos klausimai, tad Lietuva turi šių klausimų visišką autonomiją. Tačiau ar tai gali tęstis amžinai?

Lietuvos valstybinėje švietimo strategijoje 2013–2022 m. teigiama, kad švietimo tikslas yra „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes“. Tačiau 2020 m. sausio mėnesį ES parlamentarams buvo uždrausta turėti savo tautinių valstybių vėliavas ant stalo posėdžių metu, taip išduodant ES elito požiūrį į nacionalinės valstybės konceptą.

Kodėl gi viršnacionalinės institucijos elitas neturėtų panorėti diegti atitinkamą švietimo sistemą savo valstybėse narėse ir formuoti naują, ne tautinę tapatybę? Ypač jei niekas tam neoponuoja?

Kitas svarbus klausimas yra Europos Sąjungos kariuomenė. Vienas didžiausių gilesnio ES integracijos šalininkų Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas 2018 m. paragino kuo greičiau sukurti „tikrąją Europos armiją“, taip leidžiant ES apsiginti nuo Rusijos ir net JAV. Jis nėra vienintelis ES elito asmuo, pasižymintis tokia retorika. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, po susitikimo su dabartiniu JAV prezidentu, kiek švelniau nei Macronas teigė, kad „[Europos Sąjungos] kariuomenė nėra prieš NATO, tačiau ji gali būti geras NATO pakeitimas“.

Mūsų pozicija yra visiškai priešinga. JAV yra ilgalaikė sąjungininkė, niekada nepripažinusi nelegalios Lietuvos okupacijos bei morališkai palaikiusi Lietuvos išsivadavimą iš SSRS. Šiuo klausimu Lietuva kaip nepriklausoma ir demokratinė šalis privalo turėti teisę pati rinktis savo sąjungininkus pasaulyje, ypač kai kalba eina apie JAV – valstybę, kuri yra mūsų nacionalinio saugumo garantas.

Europos Sąjungos kariuomenė nėra „populistinė fantazija“ ar tik vieno ar kito ES elito žodžiai. Oficialus Europarlamento puslapis rašo, kad „nuo 2016 m. padaryta didelė pažanga ES saugumo ir gynybos srityje“, tais pačiais metais, kuomet JK žmonės nusprendė palikti Europos Sąjungą.

Kitas klausimas – kokiu būdu būtų sukurta ES kariuomenė ir koks būtų jos sukūrimo santykis su Europos Sąjungos žmonėmis? Ar būtų referendumas kiekvienoje valstybėje dėl nacionalinių kariuomenių panaikinimo? Vargu. Ir tai vėl sukurtų pagrindą stiprioms Vakarų šalims kaip Italija nematyti prasmės likti ES nare.

Gilesnė ES integracija griauna Europos vienybę. Štai kodėl visiškai esame prieš gilesnę Europos Sąjungos integraciją ir tokiais kaip švietimo, sveikatos, šeimo apibrėžimo klausimais norime išlaikyti visišką autonomiją. Tai nėra mąstymas politinės kairės ar dešinės kategorijomis. Čia kalba eina apie sveiką protą ir ar leisime ES be jokių kompromisų atimti visus mūsų valstybingumo ir savarankiškumo požymius.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.