Pozicija

2020.09.14 11:10

Kasparas Adomaitis. Aplinkosauga 21 a. – kada pradėsime prižiūrėti, ne tik bausti?

Kasparas Adomaitis, Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys2020.09.14 11:10

Ką darome, jei vaikas neatlieka namų darbų? Dar pavasarį, po „Grigeo Klaipėda“ skandalų, Aplinkos ministerija nusprendė pamokyti neklaužadas – pristatė „Klaipėdos paketą“, kuriuo smarkiai didino baudas už aplinkosaugos pažeidimus ir išplėtė neplaninių patikrinimų kiekį. Juk svarbiausia – pagąsdinti! Tačiau ar visąlaik neatlikti namų darbai, ar tikrai tai vien tik paties vaiko kaltė...? Ar mums tiesiog reikia geresnių mokytojų?

Atsakymas atkeliavo gegužę. Kad aplinkosauga neveiksni dėl beviltiško Aplinkos apsaugos departamento darbų organizavimo, o ne dėl per mažų baudų – tam turėjome sulaukti Valstybės audito išvadų. Neseniai, per Delfi interviu su naująja aplinkos apsaugos departamento vadove, ji pripažino, kad trūksta elementarių darbo priemonių. Deja, kad departamente apskritai chaotiškai organizuojamas darbo procesas, nutylėta.

Chaosas departamente – ilgalaikis. Dar 2016 metais STT konstatavo, kad Vilniaus regioniniame aplinkos apsaugos departamente (RAAD) tik keturi iš 12 darbuotojų apskritai vykdė kokius nors patikrinimus. Dėl didelės darbuotojų kaitos Vilniaus RAAD tuo metu apskritai nustatė mažiau pažeidimų nei, tarkim, Šalčininkų skyrius.

Naujesnėje, 2018 metų analizėje, STT konstatuoja, kad nėra aišku, kokiais principais keičiamas planinių patikrinimų planas, arba kokiais kriterijais atrenkamos įmonės neplaniniams patikrinimams. Tie patys žmonės spręsdavo ir kurias įmones tikrinti, ir atlikdavo pačius patikrinimus – ar bereikia daugiau prielaidų korupcijai?

Dar daugiau, Valstybės auditas 2020 m. gegužę konstatavo – Aplinkos apsaugos departamentas net nežino ir neturi pilno tikrintinų vietų sąrašo. Pavyzdžiui, departamento registrai ir kitų atsakingų įstaigų duomenys skiriasi kardinaliai – atliekų tvarkymo vietų Lietuvoje yra 2 576, o departamentas savo sąraše žino tik apie 874 objektus?

Aplinkos apsaugos valdymui naudojamos net 17 skirtingų informacinių sistemų, kurios tarpusavyje neintegruotos ir su funkcionalumo trūkumais. Dalis paslaugų (taršos leidimų išdavimas) ir dalis dokumentų tvarkymo vis dar vyksta rausiantis tarp popierių. Duomenys apie įmonių vykdomą veiklą renkami padrikai.

Kitaip tariant, net ir norint, šiuo metu tiesiog neįmanoma užtikrinti sąžiningą įmonių atranką patikrinimams.
Todėl visų Lietuvos verslininkų puolimas neplaniniais patikrinimais – ankstyva ir neefektyvu, jei net planinių patikrinimų negalime atlikti tinkamai. Baudos ir grasinimai situacijos nepakeis, o gal net ir pablogins padidindami korupcijos rizikas aplinkosaugos srityje.

Suvaldykime šitą chaosą! Pabaikime skaitmenizuoti Lietuvos aplinkosaugą, kaupkime ir sistemingai analizuokime duomenis – atsisakykime popierinių dokumentų pildymo, apjunkime skirtingas informacines sistemas. Užtikrinkime skaidrų ir efektyvų patikrinimų procesą, stebėkime ar vykdomi įmonių patikrinimai gerina situaciją.

Galų gale, atverkime ir patogiai pateikime duomenis apie taršos objektus visuomenei, kad entuziastai galėtų daryti nepriklausomas Lietuvos aplinkos būklės analizes. Ir tik tada, jei aplinkosaugos būklė ir pažeidimų kiekis vis dar mūsų netenkintų – didinkime baudas, vykdykime reidus, dar labiau griežtinkime kontrolę.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.