Pozicija

2020.09.13 11:00

Modesta Petrauskaitė. Auksinės kaukės

Modesta Petrauskaitė, LSDP narė2020.09.13 11:00

Prasidėjus COVID–19 pandemijai, prieš pat Velykas, Lietuvoje pirmą kartą įvestas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas. Toks sprendimas priimtas, nepaisant to, kad Pasaulio sveikatos organizacija tuomet laikėsi pozicijos, jog veido apsauginės kaukės neapsaugo žmonių nuo koronaviruso.

Kaukių ir kitų apsauginių priemonių deficitas šalyje sukėlė tikrą ažiotažą. Perpardavimo verslo staiga ėmėsi visi kiek apsukresni, anksčiau net neprekiavę tokiomis priemonėmis. Į šių priemonių paieškas įsitraukė ir valstybinių institucijų atstovai, ir net aukščiausi šalies vadovai.

Valstybinės institucijos ar dar kitaip, perkančiosios organizacijos, įsitraukė į tikrą konkurencinę kovą dėl tuo metu ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje trūkstamų priemonių. Tokiu būdu visos viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios įstaigos sukėlė vidinę konkurenciją tarp mūsų šalies institucijų, o tai reiškia, kad konkuruodamos tarpusavyje, padidino apsauginių priemonių kainą ir valstybės išlaidas joms.

Jau nuslūgus pirmajai pandemijos bangai, Viešųjų pirkimų tarnyba atliko tyrimą ir konstatavo šalies decentralizuotų pirkimų sistemos trūkumus. Reikia tikėtis, kad pamokos bus išmoktos ir valstybė nacionaliniu mastu apsirūpins priemonių rezervu, kurio taip pritrūko, prasidėjus pandemijai.

Akivaizdu, ne tik apsauginių priemonių rezervo pritrūko valstybei, tačiau ir vykdytų viešųjų pirkimų kontrolės. Kone kasdien pradeda aiškėti įvairūs spekuliacijos apsauginėmis priemonėmis faktai, kurie, švelniai tariant, nepuošia.

Pirmieji galimai nusikalstamų viešųjų pirkimų atgarsiai mus pasiekė dar gegužės mėnesį, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Vilniaus miesto savivaldybėje. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dešimties plaučių dirbtinio ventiliavimo aparatų pirkimo, kurio suma siekė beveik 300 tūkst. eurų.

Vėliau dėl panašios sumos Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Šarūną Narbutą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID–19) reagentų pirkimu.

Viską vainikavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo, sudarant greitųjų testų, skirtų COVID–19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį. Įtarimai pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Po to viceministrė savo noru pasiprašė atleidžiama iš darbo.

Po šio Sveikatos apsaugos ministeriją purtančio skandalo, atostogas buvo priverstas susitrumpinti sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, beje, ir pats apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Suprantama, atsakomybės už savo pavaduotojos veiksmus ministras kratosi, bet tai jau įprasta šios Vyriausybės nariams. Pakanka prisiminti dėl nevykusių ir milžinišką ažiotažą sukėlusių medžioklės taisyklių iš darbo turėjusios pasitraukti aplinkos viceministrės R. Vaitkevičiūtės istoriją...

Grįžtant prie sprendimo įvesti privalomą kvėpavimo takus apsaugančių kaukių dėvėjimą, būtų įdomu sužinoti, kiek įtakos šio sprendimo priėmimui turėjo jau atleista sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė ir kiti įtarimų sulaukę pareigūnai. Gali išaiškėti įdomių dalykų...?

Šios Vyriausybės deklaracijos dėl stiprėjančios kovos su korupcija taip ir liks deklaracijomis, jei Vyriausybės nariai patys nedemonstruos aukščiausių moralės ir atsakomybės standartų. Kritus net menkiausiam įtarimui dėl galimai neskaidrios artimiausių bendražygių veiklos, ministras turėtų prisiimti visišką atsakomybę ir tą daryti ne kalbomis, o principiniais sprendimais.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.