Pozicija

2020.09.11 08:51

Jonas Talmantas. Mūsų visų tikslas toks pat – sotus vilkas ir sveika avis

Jonas Talmantas, LSDP narys2020.09.11 08:51

Dažnai girdžiu, kad medžiotojai neva nori išnaikinti Lietuvos stumbrus ir vilkus. Galiu garantuoti, kad tokio intereso ar noro neturi visa Medžiotojų ir žvejų draugija, šiemet mininti šimtą metų nuo tos akimirkos, kuomet gamtininkas Tadas Ivanauskas įkūrė šią organizaciją. Tiksliau, abu minėti gyvūnai jau kelis dešimtmečius nėra medžioklės objektas, tačiau situacija yra sudėtinga ir reikalauja aiškaus politinio sprendimo.

Neseniai pradėjau vadovauti Medžiotojų ir žvejų draugijai, o Ūkininkų sąjungai vadovauju jau dvyliktus metus. Daug kas sako, kad tai nederančios pareigybės, tačiau aš matau kitaip – tai viena kitą papildančios sritys.

Medžioklės plotai dažnai persidengia su ūkininkų laukais. Dar daugiau – medžiotojai reguliuoja kai kurių gyvūnų, naikinančių derlių ar gyvulius, populiaciją.

Taip pat pats esu gamtą tausojančio ūkio savininkas ir profesionalus veterinarijos gydytojas, todėl leidžiu sau išsakyti savo nuomonę.

Vilkai kasmet papjauna tūkstančius gyvulių

Pirmiausia, apie vilkus, nes tai atrodo „šviežia“. Žiniasklaida ką tik pranešė naujieną apie ūkininką, kurio gyvulius užpuolė vilkai. Tokių atvejų rudenį būna kone kasdien ir bus daugiau: kai jaunikliai yra mokomi medžioti, dažnai šie plėšrūnai skerdžia ištisas bandas. Tokį vaizdą turėtų pamatyti visi, kuriems atrodo, kad vilkų mūsų kraštuose nėra, ar kad jie tai daro iš bado.

Iš tiesų vilkų gamtoje yra dešimt kartų daugiau nei rodo oficiali statistika. Genetiškai skirtingų jų šeimų yra ne 23, kaip skelbiama, o 51. Vilkas paprastai didesnį už save gyvūną laiko ne maistu, o priešu, todėl stengiasi su juo susidoroti.

Vilkai nėra medžioklės objektas Lietuvoje jau keletą dešimtmečių. Šių gyvūnų būtų galima visiškai nemedžioti, jei šalyje gerai veiktų jų daromos žalos kompensavimo mechanizmas.

Tiesa, vilkų padaryta žala yra kompensuojama, tačiau drįstu teigti – ne 100 procentų. Dažniausiai avių ar kitų gyvulių ūkiai po didelės vilkų atakos neatsigauna. Po patirto sukrėtimo ūkininkas imasi kitokios veiklos.

Šiek tiek tikrų skaičių. Jei kalbėtume vaizdžiai, šie plėšrūnai per pastaruosius penkerius metus pražudė 22 fermas, kiekvienoje jų – po 200 gyvulių. Žiniasklaida tikrai paskelbė ne apie visus atvejus, o incidentai toli gražu ne pavieniai.

Norime laukinės gamtos? Susimokėkime

Čia būtina pabrėžti, kad žalą ūkiams daro ne tik vilkai. Neseniai gamtininkai skelbė pavojų, kad laukiniai žvėrys sunaikino apie 80 procentų pušų jaunuolynų. Medžiotojai, kur jūs, kodėl nedirbate!

Labai padidėjusi gervių populiacija. Jos išrauna pupas tiesiog hektarais. Gulbės pavasarį trokšta vitaminų ir išskabo žieminį rapsą. Tūkstantiniai paukščių pulkai dažnai po savęs palieka tuščius pasėlių laukus.

Laukinių gyvūnų nereikia naikinti, šaudyti, tačiau privaloma ūkininkams kompensuoti visus iš gamtos ateinančius patirtus nuostolius. Norime daug laukinės gamtos? Turime už tai ir susimokėti.

Kol kas Lietuvoje sąlyginai yra atlyginami tik vilkų ir stumbrų padaryti nuostoliai. Apie paukščių sunaikintą derlių nėra ir kalbos. Tam tereikia aiškios politinės valios. Ūkininko laukuose peri reti paukščiai? Puiku – lai ūkininkui gauna 100 proc. už tų metų vidutinį negautą derlių.

Pievos tikrai liks paukščiams ir mūsų laukinei gamtai. Ūkininkas tikrai džiaugsis, kad dalis jo žemės „dirba“ su mažiausia rizika.

Turi baigtis vienas kito kaltinimai nebūtu kraujo troškimu. O gal įvairios gyvūnų gelbėjimo organizacijos, gaunančios nemažai lėšų iš įvairių fondų ir projektų, norėtų dalintis šiuo finansavimu su milžiniškus nuostolius skaičiuojančiais ūkininkais?

To greičiausiai nebus, todėl lieka vienas kelias – visi turime siekti vieno tikslo: sotaus vilko ir sveikos avies. Ūkiai nesirūpins dėl nuostolių ir nebankrutuos vien dėl gamtos faktoriaus.

Medžiotojai jaus didesnę prasmę savo veikloje – kaip tai apibūdino ir žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas. Gyvūnų apsaugos organizacijos toliau sėkmingai „medžios“ brakonierius ar nesąžiningus medžiotojus, o mes tuomet šioms organizacijoms padėkosime ir visomis jėgomis padėsime.

Skausme ir kančioje gyvena apie 70 stumbrų

Kodėl noriu kalbėti ne tik apie vilkus, bet ir stumbrus, kurie yra saugomi? Todėl, kad dešimtmečius mūsų stumbrai gyveno ypatingai uždarai. Vyko stipri kraujomaiša. Kai kurių individų sudėjimas gerokai skiriasi nuo gamtininkų aprašymo, jie ligoti ir vieniši, nepajėgia gyventi kartu su banda. Tokių stumbrų priskaičiuojama apie 70.

Sakote, palikime gamtai? Lai susitvarko? Gamta tikrai susitvarkys, tačiau tai nėra humaniška išeitis. Vienas šiurpus atvejis nutiko ne taip seniai. Senas vienišius įklimpo pelkėje. Nebuvo į pagalbą skubančios nė vienos stumbrų gynimo organizacijos. Gyvūnas ten ir nugaišo, tačiau kankinosi kelias dienas.

Galima įrengti specialią prieglaudą tokiems gyvūnams, kur jie baigtų savo dienas, tačiau tam reikės juos migdyti ir gabenti. Šis būdas atkrenta, nes vyresni stumbrai neturi atsikosėjimo reflekso. Tokioje būsenoje organizmo skysčiai tiesiog užlies plaučių alveoles. Gyvūnas uždus dar nepasiekęs prieglaudos.

Kokia yra humaniška ir išmintinga išeitis? Reikia tokius atskirtus ligotus individus profesionaliai „išimti“ iš gamtos – juos sumedžioti.

Mano ir daugybės tikrų medžiotojų įsitikinimu, žvėrys nėra šaudomi. Jie medžiojami kuo humaniškesniais būdais. Kartais vieno gyvūno medžioklė užtrunka mėnesius ar net metus.

Taip bus geriau gamtai, kuri iš esmės yra žmogaus pasaulyje. Čia procesai nevyksta visiškai savaime. Turi atsirasti aiški politinė valia, leidžianti žmogaus veiklos paskatintos kraujomaišos aukoms pasitraukti iš populiacijos.

Gamta tikrai nenukentės. Anaiptol, jau yra žinoma, kad į mūsų stumbrų bandą įsiliejo patinų iš Baltarusijos, t. y. visiškai negiminingos bandos. Galime džiaugtis, kad turime apie 40 sveikų gražių jauniklių kasmet.

Beje, ar žinote, kad šiandien dauguma medžiotojų išvis nemėgsta šaudyti į gyvus taikinius? Populiarėja sportinis šaudymas. Daugelis medžiotojų būrelių jau turi įsirengę specialias šaudyklas, kuriose treniruojasi. Tai jų sportas ir laisvalaikis. Aš pats asmeniškai dievinu šaudymą į skraidančias molines lėkšteles. O juk tai – olimpinė sporto šaka, kurioje turėjome ir čempionę Dainą Gudzinevičiūtę.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.