Pozicija

2020.09.03 09:48

Paulius Malžinskas. Lietuvos futbolas – kur mes?

Paulius Malžinskas, buvęs kandidatas į LFF prezidentus, Liberalų sąjūdžio kandidatas Seimo rinkimuose2020.09.03 09:48

UEFA turnyruose Lietuvos klubai eliminavo du Estijos klubus, kurių startinėje sudėtyje nebuvo nė vieno legionieriaus. Peršasi išvada, kad esame stipresni už kaimynus, bet ar taip yra iš tikrųjų? 

Kokie būtų dvikovų su Baltijos kaimynais estais rezultatai, jeigu Sūduvos ir Žalgirio gretose žaistų vien lietuviai? Kas būtų, jeigu būtų – nėra svarus argumentas, todėl verta pažvelgti į Lietuvos futbolo padėtį remiantis kitais kriterijais, o ne vien kelių rungtynių rezultatais. Tuo labiau, kad ne kartą viešai kritikavau Lietuvos futbolo federaciją (LFF) dėl blogo ir neskaidraus valdymo, LFF struktūros ydingumo ir uždarumo, dugną pramušančios reputacijos ir kitų dalykų, kas, mano galva, daro tiesioginę neigiamą įtaką futbolo vystymui Lietuvoje.

Bet gal aš klystu ir Lietuvos klubų pasirodymas rodo, kad viskas pas mus puiku, o LFF veiklą vertinti reikia pozityviai? Gali būti nuomonių, kad LFF problemos ir klubų plėtra nėra susiję dalykai, ypač, turint omenyje, kad tris sezonus iš eilės Sūduva žaidė UEL play off etapuose, o tai juk unikalus pasiekimas, kuris nepavyko dar nė vienam Lietuvos ar Baltijos šalių klubui.

Mano galva, atsakymas – taip, susiję, nes futbole viskas prasideda nuo valdymo ir strateginių sprendimų. Tikslas – kryptis – kelionė.

Štai neseniai Lietuvos rinktinės treneris Valdas Urbonas savo spaudos konferencijoje paminėjo, kad nelabai yra ką kviesti į rinktinę ir atvirai minėjo klubų ir žaidėjų stygiaus problemas, todėl laikas pažvelgti giliau ir plačiau. Kur mes?

Įžvalgas pateiksiu remdamasis UEFA surinktais statistiniais duomenimis, o lyginamoji imtis bus 55 šalys, kurios priklauso UEFA organizacijai. Ir nors kai kurios jų geografiškai nepriklauso Europos žemynui (pvz., Izraelis, Kazachstanas, kt.), bet jų klubai dalyvauja UEFA klubinėse varžybose, todėl yra bendros Europos futbolo šeimos nariai.

Būtina turėti omenyje, kad kalbėsiu tik apie šalių aukščiausių lygų klubus (toliau tekste – Top Lyga), kurių yra 710 (2015 metais šis skaičius buvo 730 klubų), o statistika yra pateikiama bei lyginama remiantis 2019/20 m sezono duomenimis.

Čempionato struktūra (vyrai/moterys):

Vyrai: nepasakysiu nieko naujo, kad šeši A lygos klubai yra mažiausia lyga Europoje. Europos vidurkis – aplink 12,5 klubų Top lygoje. Net jeigu A lygoje tų klubų atsiras 8, tai kartu su Andora, Azerbaidžanu ir Moldova vis tiek būsime sąrašo apačioje. Mažiau klubų – daugiau įvairovės pirmenybių struktūroje, todėl 22 šalys, kurios neturi tradicinio dviejų ratų formato, dažniausiai naudoja didesnį ratų skaičių (12 Top lygų naudoja 4 ratų sistemą, taip pat ir mūsų kaimynai EST ir LVA), o dar 12 Top lygų sužaidę du ratus pasidalina į dvi grupes, kuriose sužaidžiami dar du ratai.

Yra ir mažiau populiarių variantų – 5 ratų pirmenybes vykdo tik penkios šalys – BIH, FRO, HUN, KAZ, KOS. Beje, jeigu Covid–19 nebūtų įnešęs korekcijų, tai A lyga su 6–ių ratų pirmenybių sistema būtų vienintelė Europoje.

Moterys: 485 Europos šalių klubai žaidžia aukščiausios lygos moterų čempionatuose. Net 36 proc. Europos vyrų Top lygos klubų turi savo struktūroje ir moterų komandą ir net 43 šalyse bent vienas aukščiausios lygos klubas turi savo struktūroje tiek vyrų, tiek moterų komandas.

Moterų komandą savo struktūroje, pagal šių metų duomenis, turi du klubai (Banga ir Kauno Žalgiris – past.) ir tai sudaro 33,3 proc., kas atitinka Europos vidurkį, bet Lietuvos moterų A lygoje dalyvauja tik 5 komandos, o tai vienas blogiausių rodiklių. Mažiau klubų nei Lietuvoje moterų Top lygose yra tik Gibraltaro pirmenybėse (3 klubai – past.). Žinoma, reikia paminėti, kad dar trys šalys (AND, LIE, SMR) moterų futbolo lygos pirmenybių nevykdo.

Kaimyninėje Latvijoje dalyvauja 6 klubai, o Estijoje – net 8 klubai. Pažymėtina, kad Estijoje virš 75 proc. Top lygos vyrų klubų turi savo struktūroje ir moterų komandas, o pagal šį rodiklį jie patenka į tokių išsivysčiusių futbolo šalių klubą. Net 37 šalyse vyksta ir moterų taurės turnyro varžybos (Estijoje irgi –past.), o Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Latvijoje – jų nėra.

Stadionų lankomumas

Stadionų lankomumas Top lygose 2019 m. išaugo 2 proc. , o prie augimo daugiausiai prisidėjo Rusijos, Turkijos ir Graikijos pirmenybės, kuriose lankomumo vidurkis padidėjo daugiau kaip 1000 žiūrovų. Vieną didžiausių žiūrovų augimo rezultatų parodė FC Rostov klubas, kuris po pasaulio čempionato persikėlė į naują stadioną, o žiūrovų vidurkis išaugo daugiau kaip 6500. Iš viso net 15 Europos Top lygų klubų praėjusiame sezone pasiekė didesnį nei 1 mln žiūrovų/sezone rodiklį, o sąrašo viršūnėje yra Barselona (1,43 mln.) ir Manchester United (1,41 mln.) klubai.

Lietuva, žinoma, niekada neprilygs futbolo šalių klubams, bet įdomu palyginti, kokia padėtis pas Baltijos brolius. Deja, bet džiaugtis neturime kuo – Estijoje stadionų lankomumas 2019 m. sezone išliko maždaug toks pats, o Latvija padarė didelį šuolį į viršų, kur lankomumas vidutiniškai išaugo aplink 10 proc. Tuo tarpu Lietuva, kartu su FRO, GEO, AZE, MKD ir CYP pateko tarp lentelės apačioje esančių šalių, kuriose stadionų lankomumas sumažėjo daugiau kaip 15 proc.

Įdomu pastebėti, kad net 7 šalys iš 13, kuriose Top lygos pirmenybės yra vykdomos pagal sistemą pavasaris – ruduo (vasaros, pateikė duomenis, kad jų stadionų lankomumas reikšmingai sumažėjo (daugiau kaip 25 proc.) 2018 m sezone, kuomet vyko pasaulio futbolo čempionatas.

Neoficialiais duomenimis Lietuvos A lygos lankomumo svyravimas irgi turi panašias tendencijas – pvz., vidutiniškai 2017 m. Lietuvos stadionuose buvo aplink 450 žiūrovų per rungtynes, o 2018 m. šis vidurkis buvo tik apie 350 žiūrovų. Vertinant neoficialius 2019 m. duomenis, Lietuvos A lygoje iš viso apsilankė aplink 50 tūkst. žiūrovų, t.y. maždaug tiek, kiek jų vidutiniškai apsilanko vienose Londono Arsenal rungtynėse PL.

Kadangi tekstą pradėjau nuo minties apie vietinius Estijos žaidėjus, tai kitoje dalyje, manau, reikia atidžiai pažiūrėti į kitų šalių praktiką ir taikomą vietos žaidėjų skaičiaus reguliavimą klubuose, nes yra įvairių tendencijų ir skirtingų sprendimų. II ir III šių įžvalgų dalyse taip pat palyginsiu UEFA šalių Top lygų klubų infrastruktūrą, didesnį dėmesį skirdamas kaimynams, aptarsime finansus, gaunamas rėmimo lėšas, transferų rinkos ypatumus, komunikaciją ir kitus dalykus. Viliuosi, kad bus įdomu, todėl laukite tęsinio.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Populiariausi