Pozicija

2020.07.31 12:30

Vykintas Vaitkevičius. Koks geriausias patarėjas kiekvienam lietuvių politikui?

Vykintas Vaitkevičius, Jaunųjų konservatorių lygos valdybos narys2020.07.31 12:30

Nėra labai daug gerų serialų apie valstybės tarnybą. Viename geresnių pasakojama apie tokį JAV Indianos valstijos, mažo Pawnee miestelio savivaldybės vieną departamentą, atsakingą už savivaldybės parkus ir rekreaciją – toks ir paties serialo pavadinimas (ang. Parks and Recreation). Vienas jo personažas vertas ypatingo dėmesio, kai kalbame apie mūsų valstybę. Tai – Ronas Swansonas. Pasak serialo enciklopedijos jam 53 metai ir jis užima šito departamento direktoriaus pareigas. 

Kodėl turėtų sudominti kažkoks vidutinio amžiaus fikcinis biurokratas? Serialas komedijinis, tad ir direktorius, žinoma, kraštutinai šaržuotai išreikštas. Ronas neapkenčia valstybės kaip tokios – jam nepatinka valdžia, nepatinka mokesčiai ir už viską labiau – nepatinka iš mokesčių gyvenantys valstybės tarnautojai ir politikai.

Aišku, Ronas pats yra visos tos valstybės dalis – čia yra jo dramatiškumas. Jis turi labai aiškiai išreikštą priežastį nemėgti viso to: Ronas nepasitiki valstybe kaip idėja ir yra pasiryžęs savimi visiškai pasirūpinti pats, be jos pagalbos. Arba viską atiduoti privačiai iniciatyvai – verslui. Valstybė, pasak jo, tesuryja gyventojų pinigus per mokesčius, tačiau sukaupiamų resursų nesugeba efektyviai panaudoti visų labui.

Manau, kad Rono personažas gerai įkūnija nusivylimo jausmą, kuris bent kartais prabunda kone kiekviename. Tai ypatingai aktyvuojasi, kai sužinome apie eilinį korupcijos atvejį kurioje nors ministerijoje, kai sužinome apie penkias savaites atsakingo asmens atostogų per pandemiją, kai sužinome apie kvailas Seimo narių komandiruotes ir taip toliau.

Tai nebūtinai turi būti koks nors smulkus neigiamas veiksmas. Lygiai taip pat įvaizdį gadina įstatymų kaitaliojimas be reikalo, reformų neįgyvendinimas ir nuvalkiojimas, sutarimo su visuomene svarbiausiais klausimais neradimas (bandymas nelygu radimas). Tai kažkur nugula ir formuoja ilgalaikį valdžios kaip neįgalios valdyti bendrus resursus įspūdį. Po to išeina, kad labiausiai pasitikima prezidentu, kuris teisiškai turi mažiausiai svertų valstybės vidaus valdyme ir, matyt, dėl to, tikėtina, mažiausiai visko prigadins.

Akivaizdu, kad visų funkcijų perdavimas verslui ir pačiam žmogui nėra išeitis (kad ir kaip to norėtų Ronas). Tokių šalių pasaulyje iš esmės ir nėra. Argumentas už valstybę – kad ji turėtų būti suinteresuota visų gerove ir matyti bendrą vaizdą, nesiekiant pelno, nes resursai veikimui surenkami ir taip – mokesčiais. Plačiai žinoma sparnuota klišė sako, kad prie privačios iniciatyvos keliai patys nenusities. Tačiau, be abejo, dalį paslaugų kokybiškai gali suteikti privačios įmonės, nes valstybė arba tomis sritimis nesirūpina arba jose yra bedantė. Atsiranda natūralus balansas tarp valstybės ir tarp privačios iniciatyvos.

Ar kalbu naujus dalykus? Tikrai ne. Veikiausiai kokius nors svarstymus apie šitą nepasitikėjimo valstybe problemą atrastume seniausiuose tekstuose apie valdžią ir valdymą. Tačiau, pasaulyje yra gerųjų skaidrumo ir atskaitingumo pavyzdžių, kurie palaiko ir aukštą pasitikėjimo procentą. Taip, tai ilgus metus besiformavusi politinė kultūra ir politinis mentalitetas, tačiau nuo kažko pradėti galima.

Mano pasiūlymas pradžiai labai paprastas. Įsivaizduoti kažkokį menamą žmogų, mokantį mokesčius ir nemėgstantį valstybės gali būti sudėtinga. Tačiau, personažas, kuriame įkūnytos visa įmanoma neapykanta valdžiai ir sistemai yra neblogas atspirties taškas. O jeigu taip pasiūlius kiekvienam politikui galvoje ar ant sienos turėti po nedidelį Roną Swansoną, su kuriuo būtų galima prieš priimant kiekvieną sprendimą atsisukus pasitarti: ar Ronas labai pasipiktintų? Gal vidutiniškai? Ar tik tyliai paburbėtų? Jeigu trečias variantas, tai apie veiksmą jau galvoti tikrai galima.

Kalbu ne apie ką kito kaip įprotį filtruoti savo kaip valstybės valdytojo veiksmus. Pradžioje tai gali būti tylus pokalbis su fikciniu Ronu. Vėliau tai jau peraugtų į politinį instinktą į kiekvieną savo veiksmą žiūrėti kaip į galimybę nuvilti arba nenuvilti mokesčių mokėtojus. Tokiems poslinkiams, kaip jau minėta ne kartą, reikia laiko ir pastangų. Tačiau, pradžia gali būti šio geriausių Rono pasisakymų apie valdžią rinkinys. Politikai šią portalo skiltį skaito ypatingai dažnai, todėl ypatingai jus kviečiu skirti dešimt minučių savo laiko.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.