Pozicija

2020.07.30 11:40

Vidmantas Martikonis. Lietuviško žodžio sunkmetis

Vidmantas Martikonis, Verslininkas, politinis veikėjas2020.07.30 11:40

Savas, lietuviškas žodis nuėjo sunkų ir sudėtingą kelią. Įvairios priespaudos, cenzūros jo nenužudė. Dar stipresnis ir tvirtesnis jis suskambėjo kartu su tautos ir valstybės atgimimu. Rodėsi, kad atėjo jo aukso amžius. Kur gali būti saugiau, jeigu ne savo valstybėje. Pasirodo, tai buvo tik klaidinga iliuzija.

Žiūrint iš šios dienos aktualijų, lietuviškas žodis išgyvena sunkmetį. Jį ignoruoti ir iškeisti į kokį anglų kalbos žodį tapo šiuolaikiška ir madinga.

Kai su Jumis konektinu online, pagaunu gerą vaibą. Cool. Ir čia ne hipsteriai taip daro, bet visas mainstreamas. Love my job. Visiems, kam įdomu, duokit call’ą į PM.

Tokie ir panašūs tekstai nepastebimai, bet atkakliai užkariauja mūsų viešą erdvę. Socialiniai tinklai, net internetinė žiniasklaida užsipildo panašiu turiniu. Kuo daugiau pavartosi svetimos kalbos žodžių, tuo būsi labiau smart. Deja, tokiai tendencijai neatsispiria ir save vadinantis elitiniai visuomenės nuomonės formuotojai. Lieka tikėtis, kad mados praeina, o gimtoji kalba lieka visiems laikams. Esame labai susirūpinę aplinkos užterštumu, bet kažkodėl savo nerimą ir pasipiktinimą dažnai reiškiame užteršta lietuvių kalba.

Prieš du dešimtmečius buvo privatizuojama Lietuvos jūrų laivininkystė. Jau tada kilo daug aistrų ir protestų, kad atėjus naujiems savininkams prarasime visiems suprantamą ir aiškų pavadinimą. Taip ir atsitiko. Ilgainiui Lietuvos jūrų laivininkystė virto DFDS. Dar po penkerių metų privatizuotos Lietuvos avialinijos (LAL), tapo FlyLAL – Lithuanian Airlines.

Privačių savininkų sprendimus palikime jų pačių sąžinei, bet visiškai nesuprantama ir nepateisinama, kada nuo savo valstybinės kalbos ima slėptis didžiausios valdžios kontroliuojamos Lietuvos įmonės.

Visai neseniai „Lietuvos energija“ pasivadino sunkiai suprantamu „Ignitis“ pavadinimu. Dabar AB „Lietuvos geležinkeliai“ tapo LTG. O LTG grupės įmones sudarys „LTG Link“, „LTG Cargo“, LTG „Infra“. Kas dar eilėje liko? Nenustebčiau, jeigu AB „Klaipėdos nafta“ taptų kokia nors Big Oil Company.

Kas čia atsitiko ir kaip paaiškinti, kad didžiausios valstybės valdomos bendrovės staiga ėmė keisti savo ilgamečius lietuviškus pavadinimus? Žinia, kad tokie pertvarkymai dar ir nemažai kainuoja. Mada tokia? Ar gėda su lietuvišku pavadinimu likti? O gal įvaizdžio konsultantai už nepigiai įsiūlė? Tie patys, kurie partijoms rinkimų kampanijas organizuos. Galbūt už dyką.

Daug kas žino Estijos energiją ar Vokietijos geležinkelius. Jų pavadinimai rašomi savo šalies kalba ir kelia pasididžiavimą savo piliečiams. Lietuvoje lietuviškos iškabos grūdamos į giliausią sandėlį. Ir tai daro pagrindinės valstybės valdomos bendrovės.

Kažkokius butaforinius užrašus apie ryklius Lukiškių aikštėje rimtais veidais reikalaujama rašyti lietuviškai. O čia iš valdiškų institucijų jokios reakcijos. Iš žmonių reikalaujama, kad pase savo pavarde rašytų lietuviškomis raidėmis, o dėl Lietuvos įmonių tokių triukų niekas balso nekelia... Nors tos įmonės Lietuvos žmonėms ir priklauso.

Atėjo sunkmetis lietuviškam žodžiui. Nors kai geriau pagalvoji, gal čia klimato kaita kalta, perkaitom...

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.