Pozicija

2020.07.07 13:16

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

Matas Skamarakas, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas2020.07.07 13:16

„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad žmonių emocinė būklė prastėja. Labiausiai stebina faktas, kad karantinas, priešingai nei manyta, paveikė ne vyresnių žmonių, o jaunų, 18–29 m. amžiaus, emocinę būklę.

Psichologai pastebi, kad jauni žmonės negeba tvarkytis su iškylančiais sunkumais, labiau pasiduoda masinei psichozei ir pan.

Akivaizdu, kad ne tik bendras pandemijos klimatas ir baimė užsikrėsti koronavirusu turėjo įtakos suprastėjusiai jaunų žmonių emocinei būklei, tačiau ir bendros tendencijos, kurias apibendrintai galima įvardinti kaip gyvenimo kokybė.

Jaunų žmonių nedarbas, Užimtumo tarnybos duomenimis, šią gegužę buvo beveik du kartus didesnis už bet kurių pastarųjų penkių metų gegužės mėnesio nedarbo lygį. 2015 m. gegužę jis siekė 4,7 %, 2016 m – 4,2 %, 2017 m. – 3,8 %, 2018 m. – 4,7 %, 2019 m. – 4,9 %, o šių metų gegužę jau net 8,8 %.

Tikėtina, kad vasaros kurortinis sezonas, sezoniniai darbai žemės ūkyje ir statybų sektoriuje nedarbo lygį šiek tiek sumažins, tačiau situacija darbo rinkoje kelia pagrįstą nerimą, ypač girdint apie prognozuojamą antrąją koronaviruso bangą rudenį.

Didžiausias jaunų žmonių nedarbo lygis fiksuojamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Visagine. Štai, pavyzdžiui, Klaipėdoje gegužę jis siekė 10,2 %, Vilniuje – 10,9 %, Visagine –11,1 %, o Kaune – net 11,7 %.

Jaunų žmonių uždarbis, ypač neturinčių išsilavinimo ir patirties, nėra didelis ir dažnai tėra minimumas, tad normalu, kad jauni žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę, tiksliau, net ir nesiruošia, panašiems atvejams kaip koronaviruso pandemija.

Gyvenimas didžiuosiuose šalies miestuose ir taip yra brangesnis nei regionuose, todėl į didžiuosius miestus studijuoti ar gyventi atvykę jauni žmonės patiria stresą vien nuo neužtikrintumo ir ateities perspektyvų nebuvimo.

Nuolatinį stresą jauniems žmonėms kelia ir būsto klausimas. Didžioji dauguma jaunų žmonių neturi nuosavo būsto, todėl yra priversti jį nuomotis.

Dėl pandemijos uždarius sienas ir į Lietuvą nebeatvykstant užsieniečiams, „Airbnb“ platformos ir kiti trumpalaikio būsto nuomotojai įsiliejo į bendrą nuomos rinką ir atpigino butų nuomos kainas iki seniai matytų žemumų, tačiau jos vis dar per didelės ir jauniems žmonėms neįkandamos.

Apie pirmojo būsto programą tik daug kalbama, tačiau realiai nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdos mieste gyvenantys jauni žmonės lengvata pasinaudoti negali.

Būstą jauni žmonės gali pirkti ir be programos, tačiau tai realiai įmanoma tik gavus palikimą iš turtingų giminaičių ar laimėjus didelę sumą loterijoje. Susitaupyti privalomajam pradiniam įnašui, uždirbant minimumą, – misija neįmanoma.

Sprendimas, galintis nors kiek palengvinti jaunų žmonių dalią, – municipalinis būstas. Kai kurios Europos sostinės sukūrusios municipalinio būsto programas ir lengvatinėmis sąlygomis būstą nuomoja jauniems žmonėms ir kitoms, poreikį būstui turinčioms žmonių grupėms. Toks sprendimas ne tik sudarytų sąlygas už adekvačią pinigų sumą nuomotis būstą ir taupyti nuosavam, bet ir sumažintų neadekvačiai išsipūtusias būsto nuomos kainas.

Būtų logiška, kad europiniai pinigai, skirti kovoti su koronaviruso pasekmėmis, šiandien būtų investuojami ne į neaiškių kelių asfaltavimą, o į municipalinių būstų vystymą, o tai realiai palengvintų jaunų žmonių dalią ir mažintų emigraciją, kuri ir vėl, akivaizdu, po kelių metų mažėjimo ims augti.

Jaunų žmonių situacija šiandien sunkiausia didmiesčiuose ir aiškiai matyti, kad jokios Vyriausybės paramos ar dėmesio jauni žmonės nesulauks. Jie tiesiog nėra valdančiųjų rinkėjai.

Situaciją galėtų gelbėti šalies savivaldybės: dabar kaip tik puikus metas regionų savivaldybėms pas save kviesti jaunus, mokslus baiginėjančius ar jau baigusius specialistus. Akivaizdu, jaunų žmonių regionams reikia, o ypač medikų, pedagogų, inžinierių ar kitų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.