Pozicija

2020.06.27 09:00

Arvydas Sekmokas. Kapituliacijos veiksmų kronika

Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras2020.06.27 09:00

2001 metai. BRELL sutartis. 1999 metais Lietuvos Valstybės gynybos taryba neleido AB „Lietuvos energija“ pasirašyti BRELL sutarties. Nuo 1990 iki 2000 metų Lietuvos elektros energetika sėkmingai dirbo be šios sutarties ir teisiškai buvo savarankiška.

Tačiau pakartotinas bandymas ją pasirašyti 2001 metais pavyko. BRELL sutartis įteisino Lietuvos (taip pat Latvijos bei Estijos) priklausomybę Rusijos vieningai energetinei sistemai (ЕЭС России). Nors BRELL sutartis reglamentuoja techninius klausimus, tačiau kartu ji įtvirtino AB „Litgrid“ teisinį ir technologinį pavaldumą dispečeriniam centrui Maskvoje. 2008 m. prie BRELL sutarties buvo pasirašyti įslaptinti protokolai dėl informacijos konfidencialumo. Savo esme BRELL sutartis prieštarauja konstituciniam įstatymui dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas.

2012 metai. Referendumas dėl Visagino AE, Lietuvos elektrinių likvidavimas.

Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo iki 2010 metų uždaryti savo AE. Be Ignalinos AE regiono elektros rinkoje atsirado vakumas. Prasidėjo konkurencija, kas tą vakumą užpildys ir energetiškai kontroliuos visą regioną.

2009 metais, Lietuvai paskelbus tarptautinį konkursą investuotojui į Visagino AE parinkti, atsakomuosius žingsnius žengė Rusija. Ji 2010 metais pradėjo Baltijskaja AE Karaliaučiaus srityje, o 2011 metais ir Baltarusijos AE Astrave projektus. 2012 metais dalies Lietuvos politinių partijų inicijuotu referendumu Lietuva pati pasitraukė iš kovos dėl energetinio regiono ir elektros rinkos kontrolės. Rinka atiduota į Rusijos rankas. Daugiau kaip 70 procentų elektros Lietuva importuoja. Nuo 2013 metų likviduojami savi generavimo pajėgumai – 5,6,7,8 Elektrėnų blokai ir Viniaus 3 TE, o importas iš Baltarusijos didėjo.

2016 metai. Elektros linijų iš Baltarusijos AE Astrave prijungimas.

Po Seimo rinkimų 2016 metais AB „Litgrid“ parengė ir pradėjo Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo projektą. 2017 metais Lietuvos Vyriausybė pripažino šį projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Pagal jį atliekama Ignalinos ir Utenos elektros tinklo pastočių rekonstrukcija, prie jų priijungiant tiesiogines elektros linijos iš Astravo. Taip už 30 mln. eurų Lietuvos elektros infrastruktūra, įskaitant Kruonio HAE, parengiama naudoti Baltarusijos AE reikmėms.

Skirtingai nuo Estijos nestatoma rezervinė elektrinė, beveik 10 metų atidedama Kruonio HAE penkto agregato projektas. Atidėliojama strateginės elektros linijos Vilnius – Naujoji Vinia – Neris statyba. Nesusitarta su Latvija ir Estija ir neatliekamas izoliuoto elektros sistemos darbo bandymas. Taip Lietuvos elektros sistema tampa vis labiau priklausoma ir integruojama į BRELL žiedą ir Rusijos energetinę sistemą.

2020 metai. Anti Astravinio įstatymo nevykdymas ir kapituliacija?

Vyriausybė bando priimti Politinį memorandumą ir Elektros pralaidumų metodiką. Juos priėmus būtų apeinamas Būtinųjų priemonių apsisaugojimo nuo nesaugių branduolinių elektrinių įstatymas ir įteisintas elektros iš Baltarusijos pirkimas per Latviją.

Ignoruojama įstatymo nuostata taikyti technines priemones, mažinančias elektros energijos iš Baltarusijos apimtį. Kruonio HAE taptų Baltarusijos AE rezervu Lietuvos sąskaita. Atidėliojamas Vyriausybės nutarimu patvirtintas veiksmų planas, skirtas įgyvendinti būtinųjų priemonių apsisaugojimo nuo nesaugios AE Astrave įstatymą.

Kiekvienas Lietuvos elektros vartotojas taptų pilnai priklausomas nuo dispečerinės Maskvoje. Desinchronizacija su Rusija ir sinchronizacija su kontinentine Europa būtų sunkiai įmanoma, nes tam reikėtų neleisti Baltarusijos AE naudotis Lietuvos infrastruktūra, įskaitant ir Kruonio HAE rezervą. Lietuva virstų Rusijos energetiniu satelitu.

Yra ir kitas kelias. Laikytis būtinųjų priemonių apsisaugojimo nuo AE Astrave įstatymo. Pasitraukti iš BRELL sutarties. Išjungti elektros linijas iš Astravo į Ignaliną ir Uteną. Abejotina ar Baltarusija rizikuotų paleisti veikti savo AE pirmąjį bloką, neturėdama pakankamo Kruonio HAE rezervo. Būtų aišku, kad 2,3 ir 4 Baltarusijos AE blokų statyba, neturint tiesioginių elektros srautų į Lietuvą, neturi prasmės.

Kelio pasirinkimas prezidento rankose.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.