Pozicija

2020.06.22 15:22

Ignas Vėgėlė. Kas Lietuvoje užims tuščią trečiosios Lietuvos valdžios vietą?

Ignas Vėgėlė, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius2020.06.22 15:22

Po prezidento Gitano Nausėdos pirmojo metinio pranešimo vieniems trūko daugiau dėmesio ekonomikai, kitiems – užsienio politikai, tretiems užkliuvo balsas ir pan. Tačiau Teisininkų bendruomenė kelia daug svarbesnę problemą po ketvirtadienį nuskambėjusio Jo Ekscelencijos pranešimo. Kur dingo teismai ir jų atstovai – trečioji Lietuvos valdžia? Ir kas užims tuščią šios valdžios vietą?

Žymus valdžių padalijimo principo tyrėjas Charle'is de Montesquieu išskyrė tris valdžios rūšis: įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę. Garsus prancūzų filosofas pabrėžė valdžių padalijimo principo svarbą, nes jei valstybinė valdžia bus sukoncentruota vieno asmens rankose arba valstybės institucijoje, tai ji nebus teisėta, o valdžių paskirstymas prilaiko atskiras valdžias, apsaugo nuo galimo piktnaudžiavimo.

Jis rašė: „daugelio metų patyrimas rodo mums, jog kiekvienas valdžią turintis žmogus, linkęs ja piktnaudžiauti… Siekiant išvengti tokio piktnaudžiavimo valdžia, viena valdžia turi atsverti kitą… Kai įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžios susilieja vienoje institucijoje…negali būti laisvės… Antra vertus, negali būti laisva teisminė valdžia, jeigu ji neatskirta nuo įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios… Ir viskam ateis galas, jeigu vienas asmuo arba institucija, aristokratinė arba liaudinė savo prigimtimi, pradės aprėpti visas tris valdžias.“ (Ch. Montesquieu „Apie įstatymų dvasią“).

Valdžių padalijimas ir asmens laisvių bei teisių užtikrinimas yra neatsiejami demokratinės valstybės elementai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įgyvendinti savo konstitucinę priedermę ir funkciją vykdyti teisingumą teisminė valdžia gali tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valstybės valdžių – įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios, kurios yra formuojamos politiniu pagrindu. Valstybės valdžių sąveika grindžiama bendradarbiavimu, tarpusavio kontrole bei atsvara.

Tuo tarpu autoritarinės valstybės valdyme valdžia pereina į vienas rankas ir teisminė valdžia netenka savarankiškumo. Tarpusavio kontrolė transformuojasi į vienpusę kontrolę, viena valdžia nusveria kitas. Kai kur autoritariniame valdyme gali išlikti riboti demokratijos požymiai, leidžiama ribota opozicijos veikla, vyriausybė nevaržo ir nekontroliuoja ūkinės ir kultūrinės veiklos, nedraudžiama veikti nepolitinio pobūdžio bendrijoms ir organizacijoms. Visgi tai tėra demokratijos regimybė.

Ketvirtadienį po nuskambėjusio Lietuvos prezidento J.E. Gitano Nausėdos pirmojo metinio pranešimo teisininkų bendruomenė sunerimo: kodėl klausytis metinio prezidento pranešimo nėra pakviestas nei vienas trečiosios – teisminės – valdžios atstovas?

Įprastai (nepamenu iki šios dienos nei vieno karto), prezidento metinius pranešimus stebėdavo Konstitucinio Teismo pirmininkas ar atstovas, Aukščiausiojo teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai (kartais ir kitų teismų pirmininkai) bei Teisėjų tarybos pirmininkas ar atstovas. Sunku būtų patikėti, kad pakviesti teisėjai šiais metais patys atsisakė dalyvauti šalies gyvenimui ir jos tolesnei raidai svarbiame renginyje. Ar tai reiškia, kad nebuvo išsiųstas jiems kvietimas dalyvauti? Žmogiška klaida, ar tikslingas siekis nekviesti nei vieno teisminės valdžios atstovo?

Ekstremali padėtis čia nieko dėta – Seimo salė talpino įvairių institucijų atstovus ir vadovus, pavyzdžiui, dalyvavo pagrindinių ikiteisminio tyrimo institucijų vadovai. Nedrįstu tikėti, kad minėti vadovai į Seimą atvyko nekviesti, o ir apsauga nekviestų į Seimo salę paprastai nepraleidžia. Sugūžėjus pasiklausyti jo Ekselencijos visiems Seimo narių visuomeniniams patarėjams, Seimo salę reikėtų iškeisti į Siemens areną.

Pastaruoju metu būta aštresnių žodžių tarp Seimo narių ir teisėjų, ypač po to, kai keli Seimo nariai suabejojo galimybėmis specialiaisiais liudytojais apklaustiems teisėjams toliau eiti teisėjo pareigas. Atsakydamas į tai, Teisėjų tarybos pirmininkas kreipėsi į Seimo narius, prašydamas „nesiekti trumpalaikės politinės naudos teisminės valdžios menkinimo sąskaita“, „...nes Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu, kurstančiu nusivylimo nuotaikas visuomenėje“.

Būta aštresnės retorikos ir net pareiškimų tarp Seimo narių ir Konstitucinio Teismo pirmininko dėl jo teisės toliau vykdyti šio Teismo primininko pareigas. Konstitucinis Teismas santykių paaštrėjimą susiejo su jo vykdoma tiesiogine pareiga spręsti ginčus ir visai neseniai priimtais sprendimais.

Derėtų priminti ir tai, kad pasibaigus teisėjų kadencijoms ar dėl kitų priežasčių, neturime nuolatinio Aukščiausiojo teismo pirmininko, nėra atnaujintas Konstitucinis Teismas, be to, Lietuva jau metus nesuranda savo atstovo Europos Sąjungos Bendrajame teisme. Ir tai nėra teisinės valstybės stabilumą ir teisingumo sistemą stiprinantys veiksniai – būtina dėti visas pastangas kuo greičiau tinkamai atnaujinti teismus, į pareigas paskirti nuolatinius teismo pirmininkus. Laikini vadovai ir teisėjai negali būti pilnai nepriklausomi, o tai – esminis teismų veiklos ir visos teisminės valdžios principas.

Kiekviena valdžios grandis turi užimti deramą vietą valstybės valdžių sistemoje. Kiekvienai turi būti užtikrinama derama pagarba. Seimo salėje Prezidento metinio pranešimo klausytis buvo įleisti visų pagrindinių specialiųjų tarnybų ir ikiteisminio tyrimo institucijų vadovai. Tai tik viena iš trijų teisinės sistemos grandžių.

Kitų dviejų – nei pirmininkų, nei atstovų nematyti. Kai valstybėje teisingumą atstovauja išskirtinai ikiteisminio tyrimo institucijų atstovai, tikro teisingumo gali nelikti. Tik bendradarbiaujant visoms trims teisingumo sistemos grandims – teismams, advokatūrai ir prokuratūrai, o taip pat bendrai veikiant ir visoms trims valdžios grandims – įstatymų leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei – užtikrinama tinkama visos valstybės demokratinė raida.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.