Medžioklės lankais įteisinimas kaip reikiant įsiūbavo aplinkos ministro kėdę. Vietoj to, kad ministras pripažintų savo kaltę, visais įmanomais būdais ėmė suktis iš situacijos ir ieškoti, kam suversti atsakomybę dėl eilinio nepavykusio bandymo įteisinti medžioklę lankais.
Spėjama, kad Kęstutis Mažeika Medžioklės taisykles, kuriomis įteisintos skerdynės Lietuvos miškuose, tyčia pasirašė penktadienį, kad išvengtų visuomenės dėmesio. Buvo naivu tikėtis, kad taip nutiks. Aktyvūs visuomenininkai ir gamtininkai tuoj pat pastebėjo koreguoto teisės akto atsiradimą ir kilo rimta nepasitenkinimo banga.
Kurį laiką su žiniasklaida bendrauti vengęs aplinkos ministras turėjo laiko su patarėjais paruošti krizinės komunikacijos planą, tačiau kažkodėl nuspendė, kad iš situacijos kaip nors išsikrapštys pats.
Panašu, kad taip ir nutiks, bet ne dėl to, kad ministras turi nors kokių išskirtinių gebėjimų ar gabumų, o dėl to, kad artėja rinkimai. Krizės Vyriausybėje nenorės sukelti niekas. Jei K. Mažeika tokį skandalą būtų sukėlęs pusmečiu anksčiau, jau šiandien tarp ministrų jo nebūtų.
Bandydamas aiškinti savo sprendimą dėl įteisintų lankų, ministras visą atsakomybę bandė permesti Patariamajai medžiotojų tarybai ir jai vadovaujančiai viceministrei. Po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ministras teigė, kad sprendimą dėl šių Medžioklės taisyklių priėmė ta pati taryba. Pagrįstai kyla klausimas, kam tada reikalingas ministras, jei už jį sprendimus priiminėja kiti?
Norėdamas išsaugoti savo postą, ministras pademonstravo reiklumą savo politinei komandai, tiksliau, viceministrei. Pranešama, kad per susitikimą su viceministre kalbėta apie atsakomybę ir net atleidimą iš darbo. Vis tik iš darbo viceministrės ministras neatleido ir davė paskutinę galimybę pasitaisyti.
Ką tiksliai tai reiškia nežino niekas, bet neabejoju, savo kolegės Mažeika nebūtų atleidęs. O jei ir atleistų – tai būtų, sakyčiau, labai nevyriškas poelgis... Nors jau ne kartą girdėjom, kaip ši Vyriausybė „myli“ moteris. Žinoma, nereikia pamiršti, kad viceministrė, kaip ir jos vadovas, užkietėję medžiotojai ir dažniausiai varnas varnui akies nekerta.
Akivaizdu, medžioklinių lankų įteisinimas – asmeninis ministro reikalas. Dar prieš du metus, kai buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, Mažeika registravo įstatymo pataisas, kuriomis bandė įteisinti medžioklę lankais. Vėliau savo nuostatą ir asmeninę poziciją dėl pritarimo lankų įteisinimui išsakė per viešus svarstymus. Tad, jei lankai įteisinti ministro valia, kodėl reikia atleisti viceministrę, stropiai vykdžiusią pavedimus?
Net ir sunkiausiu metu Mažeiką aplankė sėkmė: ornitologai socialiniuose tinkluose surado nuotraukų iš viceministrės medžioklės, kuriose tarp trofėjų – trys antys, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Viceministrė atsistatydino, „kaltieji“, sukėlę visuomenės pasipiktinimą dėl žudynių Lietuvos miškuose, išmesti iš darbo. Ramu.
Dar daugiau ministras viešai ėmė „ieškoti durnių“, aiškindamas, kad medžioklinius lankus įteisino dėl to, kad jie būtų uždrausti... Pagal ministro logiką, norint uždrausti ir kitus „pilkojoje zonoje“ atsiradusius medžioklės įrankius, reiktų į Medžioklės taisykles įtraukti alebardas, ietis, arbaletus, špagas, mačetes ir visus kitus įrankius, kuriais galima žudyti, tačiau jų Medžioklės įstatyme dar nėra.
Galiausiai, ministras atšaukė didelį ažiotažą sukėlusias Medžioklės taisykles. Naktinės medžioklės su prožektoriais, medžioklės su lankais legalizavimas ir naktinės medžioklės su šunimis įteisinimas – medžioklės būdai, kuriais būtų neetiškai ir itin žiauriai žudomi gyvūnai, o visuomenė nebūtų nurimusi, kol šios taisyklės būtų galiojusios.
Reikia pripažinti, kad ministras padarė milžinišką žalą Valstiečių ir žaliųjų partijos, kuriai ir atstovauja, reputacijai. Tikėtina, kad partijos kolegos privers ministrą atšaukti ir kitus kontraversiškus taisyklių punktus. Kitaip partijos vadovybės kantrybės ir mažėjančių reitingų taurė bus perpildyta ir beliks tik atleisti aistringąjį, kaip jis pats save pristato, „Robiną Hudą“ iš ministro pareigų.
