Pozicija

2020.05.18 15:11

Gediminas Kirkilas. Kodėl pasiūlėme balsavimą internetu?

Gediminas Kirkilas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas2020.05.18 15:11

Politologai, šiuo atveju Ainius Lašas ir Jūratė Novagrockienė, neranda paaiškinimo, kodėl socialdarbiečiai pasiūlė balsavimą internetu. Tokia antrašte pasirodė jų komentarai po to, kai mes tokio balsavimo įstatymą užregistravome Seime.

Tarp visų keistokų aiškinimų kodėl, pagrindinis – esą socialdarbiečiai nori pasireklamuoti, padidinti žinomumą, reitingą ir pan. Sunku būtų rasti banalesnius argumentus kaip šie, nes visos partijos visuomet būtent šito daugiapartinėje konkurencijoje ir siekia.

Kitas minėtų politologų aiškinimas ar net teigimas, jog socialdarbiečiams gal ir nelabai priklausytų tokį pasiūlymą teikti, mat jie, politologų manymu ne tokie modernūs, kaip kitos partijos ir pan.!?

Ta proga priminsiu, jog balsavimą internetu pirmoji dar 2008 m. pateikė Seimui mano vadovaujama mažumos Vyriausybė, pasiremdama estų, kurie tokį balsavimo būdą naudoja lig šiol, patirtimi. Po to ją teikė ir kitos vyriausybės, tačiau dėl įvairių priežasčių Seimas nepritardavo. Kitaip sakant, mes, socialdarbiečiai, nuo pat pradžių esame nuoseklūs šio balsavimo būdo rėmėjai, šio įstatymo tobulintojai.

Gaila, bet atrodo, kad mūsų pasiūlyto įstatymo projekto minėti komentatoriai nė neskaitė, nes kartoja pasenusius argumentus apie saugumą ar nesaugumą. Būtent šiame parengtame įstatyme siūlomos naujas kriptografinio asimetrinio šifravimo būdas, kuris užtikrintų slaptumą bei leistų išvengti tiesioginių kompiuterinių sistemų pažeidimų poveikio, kas ir yra pagrindinė internetinio balsavimo grėsmė.

Apskritai, ypač nustebino minetų politologų keliamas klausimas, kodėl šis balsavimo būdas siūlomas dabar. Atsakysiu prieš keletą savaičių vykusio ekspertų pasitarimo pas prezidentą Gitaną Nausėdą politologo profesoriaus Algio Krupavičiaus komentaro argumentais, kuris detaliai išnagrinėja situaciją kitose šalyse, sunkumus, su kuriais prezidento rinkimuose susidurė kaimynai lenkai, priversti juos atidėti. Niekas negali teigti, jog spalio mėnesį Lietuvoje situacija bus kitokia.

Profesorius taip pat patikina, jog šalies visuomenė iš esmės tokiam balsavimui pasiruošus ir jis teisus. „2019 m.bpirmą ketvirtį asmeninius kompjuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą 82 proc. namų ūkių, ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 81 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, o 73 proc. šio amžiaus gyventojų internetu naudojasi kasdien“. Kitaip sakant interneto bei paslaugų aprėptimi Lietuva neatsilieka nuo Estijos, kuri jau 15 metų internetinį balsavimą naudoja.

Beje, jau 2015 m. 56 proc. šalies gyventojų pasisakė už tokį balsavimo būdą. Neabejoju, kad šiuo metu, kai dėl karantino buvome priversti greitai pereiti prie nuotolinio mokymosi, verslo, valdymo, tokių remiančių internetinį balsavimą yra žymiai daugiau.

„Akivaizdu“, – toliau teigia profesorius Algis Krupavičius – „kad pandemija kaip force majeure gali būti geras motyvatorius pokyčiams dėl i-balsavimo, nes Lietuvai reikia saugių rinkimų. Bet vis tiek politikos darbotvarkėje, kol kas, yra toks klausimas, ar dar kokius trejus ar ketverius metus svarstysime i-balsavimo naudas ar, visgi, jį turėsime jau artimiausioje ateityje?“

Būtent dėl šių ir kitų motyvų greitai paruošėme ir pateikėme Seimui rinkimų įstatymo pataisas, kurios papildytos ir naujais saugumo aspektais. Šiame kontekste siūlomas balsavimas paštu ir kiti popierinio balsavimo būdai nėra saugesni, nei medicininiu, nei techniniu, nei kitais aspektais.

Profesorius Algis Krupavičius kelia klausimą ar per tris–keturis mėnesius galima tokiam balsavimui pasiruošti. Mes galvojame, kad galima ir sutinkame su juo, jog „alternatyva visam tam kas pasakyta, yra likti įstrigus 20-jame amžiuje“.

Keista, jog politologai Ainius Lašas ir Jūratė Novagrockienė, ieškodami paslaptingų mūsų partijos iniciatyvos motyvų, iš esmės ten ir pasilieka.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt