Antradienį pristatytoje Vyriausybės 2019 m. ataskaitoje išvardinti ne tik įgyvendinti darbai, bet ir pradėti rengti, diskutuojami ir atkartoti iš 2018 m. ataskaitos. Aplinkosauga 2019 m. nebuvo tarp Vyriausybės prioritetų, kadangi ataskaitoje įvardinta kaip artimiausio laikotarpio prioritetas dėl būtinybės įgyvendinti ES Žaliojo kurso politikos dokumentą, o apie aplinkos ministro prieš metus įvardintus prioritetus informacijos apskritai nepateikta.
Priešinga situacija su energetika, kuriai ataskaitos pristatyme skirta pakankamai laiko ir kuri yra visų pagrindinių valstybės institucijų darbotvarkėse – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės. Aplinkosauga, deja, nėra tarp politikos prioritetų.
Ataskaitos aplinkosauginę dalį galima suskirstyti į 3 dalis.
Verti dėmesio darbai, keičiantys gyvenimo sąlygas:
– Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas. Numatytos ilgalaikės oro taršos priemonės iki 2030 m. Įgyvendinimui planuojama skirti apie 14 mlrd. eurų. Svarbu išlaikyti prioritetą šiam planui, papildomai įsivertinti galimybes atlikti tokios apimties investicijas, kad investicijos sukurtų rezultatą, o ne būtų tiesiog įsisavintos.
– Žemės gelmių įstatymas. Nustatyti žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo reikalavimai.
– Taršos mažinimo paketas. Padidintos baudos už taršą, galimybė stabdyti veiklą. Paketas patvirtintas po vadinamojo Grigeo vamzdžio skandalo. Valstybės kontrolė neseniai atkreipė dėmesį, kad paketas bus efektyvus, jei bus patvirtintos naujos taršos leidimų sąlygos dėl taršą mažinančių priemonių.
– Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Galima šį teisės aktą pavadinti draudimų kodeksu, kur nustatyti visi žemės naudojimo sąlygų reikalavimai viename teisės akte. Beje, šis įstatymas, kaip Vyriausybės atliktas rezultatas, paminėtas ir 2018 m. ataskaitoje.
Dar tik svarstomi, neįgyvendinti ir rezultato neduosiantys darbai:
Tai parengti ir/ar Seimui pateikti projektai, dėl kurių dar nepriimtas Seimo sprendimas. Dažnai įstatymų projektai atidedami neribotam laikui, iš esmės perrašomi ir gaunamas priešingas rezultatas nei Vyriausybės pateiktas variantas. Tokiems darbams galima priskirti ir tuos, kurie pripažinti kaip rezultato neduosiantys darbai:
– Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas. Svarbus projektas, kuriuo nustatomi nauji aplinkosaugos mokesčiai, kurių labai reikia kaip skatinamojo instrumento siekiant aplinkosaugos tikslų. Įstatymas pradėtas rengti 2016 m., vis dar svarstomas Seime.
– Aplinkosaugos kontrolės įstatymų paketas. Paketas pradėtas rengti 2018 m., jų tikslas kontrolę koncentruoti vienoje kontrolės institucijoje. Paketas sulaukė didelės kritikos Seime ir jo svarstymas buvo sustabdytas.
– Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas. Europos Komisija šių metų vasario mėnesį pateiktoje Lietuvos ekonominių ir socialinių iššūkių vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad transporto priemonių registracijos mokestis nebus pakankama paskata pirkti mažiau taršius automobilius, važiuoti automobiliu mažiau ar naudotis viešuoju transportu. Taigi, šis sprendimas neduos laukiamo rezultato.
– Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas. Šis įstatymas, kaip rezultatas, nurodytas 2019 m. ataskaitoje. Tačiau įstatymą Seimas priėmė 2020 m. gegužės pradžioje. Todėl šis darbas turėtų atsispindėti 2020 m. ataskaitoje, o projekto pateikimas Seimui neturėtų būti laikomas atliktu darbu.
– Perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Vyriausybės plane numatytos, tačiau neįgyvendintos šios priemonės: gamintojo atsakomybės didinimas; garantijų atliekų tvarkytojams apskaičiavimo metodikos parengimas; atliekų tvarkymo ir deginimo kainodaros reglamentavimas; nacionalinių atliekų nelaikymo atliekomis kriterijų nustatymas; Mokesčių už aplinkos teršimą atliekomis peržiūra.
– Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio stambinimo modelio parengimas, kuris vis dar rengiamas ministerijoje.
Aplinkos ministro 2019 m. įvardinti prioritetai
2019 m. balandžio mėnesį aplinkos ministras viešai įvardino prioritetus, kuriems skirs dėmesį:
1. Medienos eksporto mažinimas, miško kirtimų mažinimas, tolesnė miškų reforma, įsiklausymas į mokslininkų, gamtosaugininkų ir visuomenės interesą bei į ekosistemų teikiamas paslaugas;
2. Aplinkos ministerijos žmogiškųjų išteklių vertinimas ir skatinimas dirbti bei sustabdyti nutekėjimą;
3. Atliekų tvarkymas, perdirbimo naujų verslų kūrimosi skatinimas, perdirbimo skatinimo priemonių nustatymas;
4. Metrail taikos susitarimo pasirašymas;
5. Brakonierių gaudymas ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų didinimas;
6. Visuotinio automobilių mokesčio nebus, bus skatinimo priemonių paketas.
Diskusijos buvo dėl 6–ojo prioriteto, t. y. dėl automobilių mokesčio įvedimo, kuris virto į registracijos mokestį dėl skatinimo priduoti senąjį automobilį ir gauti 1000 eurų kompensaciją mažiau taršiam automobiliui, kuris šiuo metu įgyvendinamas.
Dėl kitų prioritetų įgyvendinimo informacija nėra pateikiama. Reikia tikėtis, kad anksčiau ar vėliau visuomenei bus pateikta informacija, kas konkrečiai atlikta įgyvendinant šiuos prioritetus.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.
