Pozicija

2020.05.10 19:34

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Linas Jonauskas, aplinkosaugininkas, socialdemokratas2020.05.10 19:34

Prieš du metus saujelė nežalių „valstiečių“ su tuometiniu Aplinkos komiteto pirmininku  K. Mažeika priešakyje užregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis norėjo šalyje leisti medžiokliniais lankais galabyti gyvūnus. 

Seime medžioklės su lankais įteisinti nepavyko, tačiau K. Mažeikai tapus aplinkos ministru, medžioklė su lankais įteisinta ministro įsakymu, pakeitus Medžioklės taisykles.

Ministras įteisino ne tik medžioklę su lankais, tačiau ir visą puokštę kitų sprendimų, kuriuos tiksliausiai apibūdintų terminas „žiaurus elgesys su gyvūnais“.

Medžioklė su lankais

Archajiškas, pirmykštės visuomenės medžioklės įrankis lankas – labiau skirtas žudyti gyvūnus savo malonumui, nei užsiimti selekcine medžiokle. Kai kuriose valstybėse komerciniais tikslais tokios medžioklės vyksta, tačiau jų pagrindinis tikslas ne atrankinė medžioklė, kurios metu pirmiausia medžiojami fiziškai mažiau išsivystę ar ligoti laukiniai gyvūnai, o tiesiog žudymo instinktų tenkinimas.

Atstumas, kai šūvis iš lanko gali būti mirtinas, yra daugmaž trisdešimt metrų. Kitu atveju, jei atstumas bus didesnis, yra didžiulė rizika, kad gyvūnas tiesiog bus sužeistas, o ne nukautas.

Medžiojant šautuvu, atlikus ne visai užtikrintą šūvį, išlieka galimybė antram greitam bandymui, tačiau, medžiojant lanku, tokios galimybės medžiotojas jau neturės. Sužeistas gyvūnas pasislėps miške ir, priklausomai nuo sužeidimo, kankinsis keletą parų, kol nugaiš. Įprastai tai vadinama žiauriu elgesiu su gyvūnu ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau ne tuo atveju, jei tokia medžioklė bus įteisinta įstatymu.

Norint prisėlinti optimaliu 30-ties metrų atstumu iki gyvūno, reikia labai daug įgūdžių ir kantrybės. Daug treniruočių ne tik sėlinant, bet ir paleidžiant mirtiną šūvį. Man labai įdomu, kaip tokios treniruotės vyks ir kiek nekaltų, negalinčių apsiginti gyvūnų reikės tokioms mirtinoms treniruotėms? O gal tiesiog, nusipirkęs lanką, kaip priedą gausi teisę žudyti, kliudyti, žaloti?

Tikėtina, kad dėl medžioklės lanku specifikos daugės brakonieriavimo atvejų: medžioklė lanku praktiškai negirdima aplinkiniams, o tai reiškia, kad tokių brakonierių sučiupti nusikaltimo vietoje bus neįmanoma.

Teigiama, kad modernia įranga „ginkluoti“ aplinkosaugininkai galės užtikrinti teisės aktų laikymąsi, tačiau neužsimenama, kad gyvosios gamtos inspektorių skaičius visoje Lietuvos teritorijoje siekia vos šešiasdešimt.

Gali turėti kokią tik nori įrangą, tačiau, jei prie jos nebus žmogaus, ji – bevertė.

Medžioklė su prožektoriais

Medžioklės su lankais įteisinimas – tik „žiedeliai“ ministro pakeistose Medžioklės taisyklėse. Tikėtina, kad medžioklės su lankais įteisinimas skirtas nukreipti visuomenės dėmesį nuo baisesnių dalykų, atsiradusių po minėtų taisyklių pakeitimo. Vienas jų – medžioklė su prožektoriais.

Iki šiol medžioklė su prožektoriais buvo leidžiama tik vieninteliu atveju – medžiojant šernus. Siekiant mažinti šernų daromą žalą ūkininkų pasėliams, buvo leista juos medžioti su prožektoriais.

Šiuo metu šernų populiacija po afrikinio kiaulių maro yra tokia maža, kad drąsiai būtų galima atšaukti ir šią išlygą, tačiau aplinkos ministras pasielgė priešingai ir dar daugiau žvėrių leido naktį medžioti šiuo būdu.

Be šernų, naktį, naudojant prožektorius, bus galima medžioti lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, tykojant arba ieškant sužeistų žvėrių.

Kitaip tariant, kadangi neįmanoma jokia šio medžioklės būdo kontrolė, prisidengiant invazinių gyvūnų naikinimu, medžioti su prožektoriais bus galima visus gyvūnus.

Naktinė medžioklė su šunimis

Ministrui pakeitus medžioklės taisykles, įtvirtintas ir dar vienas nusikaltimas gamtai – naktinė medžioklė su šunimis. Naktį su šunimis bus galima medžioti mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Prisidengiant nutrijos medžiokle, į mišką naktį bus paleidžiami šunys, kurie čiups pirmą kelyje pasitaikiusį miško žvėrį (nežinau nei vienos šuns veislės, kuri būtų ištreniruota persekioti tik invazinius gyvūnus).

Nušauti šunų draskomą miško žvėrį, nesužeidus šunų, bus neįmanoma, todėl žvėris bus pjudomas, kol nusibaigs, arba kaip sovietmečiu – uždaužomas kuokomis ar kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais.

Nežinau nei vienos šalies, kur toks brutalus ir barbariškas medžioklės būdas būtų įteisintas, todėl tikėtina, kad tuoj kaip „itin draugiški gamtai“ išgarsėsime ir pasauliniu mastu.

Pajuokaujant, galima sakyti, kad šiose taisyklėse prie pilno barbariškos medžioklės paketo pritrūko įteisinti kilpas ir ietis. Tada jau tikrai būtų padaryta viskas, kad Lietuvos miškuose neliktų žvėrių. Tačiau toks juokas šiandien – pro ašaras.

Sunku suprasti K. Mažeikos motyvus dėl priimtų sprendimų, tačiau, kad ir kokie jie būtų, aplinkos ministrui taip elgtis nedera. Viliuosi, kad ministras artimiausiu metu atšauks šias, dėl kelių žmonių kruvinų pomėgių pakeistas taisykles ir ateityje, jei liks ministru, tarsis dėl kiekvieno savo sprendimo su gamtininkais ir visuomene.