Prasidėjus COVID-19 viruso sukeltai ekonominei krizei, pradėtos rengti ekonomikos gaivinimo priemonės, diskutuojama, kaip gyvensime po karantino atšaukimo. Šiuo metu nėra diskusijos, kurioje nebūtų paliečiama tema apie ekonominę situaciją ir kokio priemonių plano reikia ateičiai, kuris būtų lengvai įgyvendinamas, parama greitai pasiektų verslą ir visuomenę, skatintų ekonomiką atsigauti ir judėti į priekį.
Kalbant apie ekonomikos gaivinimą užsimenama apie tai, kokį vaidmenį turėtų vaidinti aplinkosaugos priemonės. Lietuvoje Seime pasigirdo siūlymų pristabdyti aplinkosaugos iniciatyvas, kol neaiškus krizės poveikis verslui, ir kad gamtosaugos klausimai nebus svarbūs ateinančiuose Seimo rinkimuose.
Europos ir tarptautinės institucijos pateikė išvadas, kad prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, bendras vartojimas pasaulyje nukrito apie 15 proc., pasaulinis ekonomikos nuosmukis gali būti nuo 1,5 proc. iki 3 proc., o ekonominės pasekmės bus didesnės nei praeitos finansų krizės. Pasaulinė pandemija neigiamą įtaką daro visoms be išimties valstybėms. Europos Komisija jau peržiūrėjo aplinkosaugos planus ateinančiam 10 metų laikotarpiui, o EBPO akcentuoja, kad būtina parengti ne tik ekonomikos gaivinimo planą, bet ir iš anksto numatyti politikos priemones antrajai viruso bangai atlaikyti.
Planuojant ekonomikos gaivinimo priemones svarbu užtikrinti, kad jos būtų integruotos, skatinančios investuoti į inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą, naujų produktų gamybą, darbuotojų perkvalifikavimą ir kt. Aplinkosaugos reikalavimai turi būti įtraukti tiesiogiai į ekonomikos gaivinimo planus ir integruoti į kitas politikos sritis. Keli tai pagrindžiantys politiniai argumentai, kodėl ekonomikos gaivinimo planas turi būti paremtas atsakomybe aplinkosaugai principu:
Pirma, dalies aplinkosaugos tikslų terminai baigiasi 2020–2021 m., tokių kaip Baltijos jūros geros būklės, vandens telkinių geros būklės, komunalinių atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės išsaugojimo. Taip pat, pagrindinis tikslas, kurį valstybė buvo užsibrėžusi pasiekti – iki 2020 m. pagal ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius pasiekti Europos Sąjungos vidurkį. Lietuva šiuo metu yra etape, kai turi numatyti tikslus 2030 m. ir 2050 m. laikotarpiams, todėl nenumatymas aplinkosaugos tikslų šiame etape būtų didelė klaida.
Neseniai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen informavo ES šalis, kad ES ekonomikos gaivinimo planas bus integruotas, ir vienas pagrindinių prioritetų bus ES Žaliasis kursas. ES Žaliasis kursas, kaip politikos dokumentas, yra kompleksinis, kuriame gausu būsimų priemonių gamybos, žemės ūkio, aplinkosaugos, energetikos, transporto sektoriams, smulkiam ir vidutiniam verslui.
Pagal šį dokumentą bus skatinamos investicijos į inovacijas, CO2 mažinančias technologijas, aplinkai draugiškų produktų gamybą ir perdirbimą, naujų darbo vietų kūrimą. O šio dokumento tikslai nustatomi 2030 m. ir 2050 m. laikotarpiui. Tai antras argumentas ir viena esminių žinučių iš Europos Komisijos, kad aplinkosauga bus tarp prioritetų gaivinant Europos ekonomiką.
Trečias argumentas yra toks, kad Lietuva 2015 m. patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje patvirtintas svarbiausias aplinkos apsaugos politikos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos aplinka būtų sveika, švari ir saugi, darniai tenkinanti visuomenės, aplinkosaugos ir ekonomikos poreikius iki 2030 m. ir 2050 m.
Vertinant praeities pamokas, praeitos ekonominės krizės laikotarpiu Europos Komisija 2009 m. pradžioje priėmė Europos ekonomikos atkūrimo skatinimo planą, kuriame įtvirtino, kad atkuriant ekonomiką, vienas prioritetų bus skiriamas investicijoms kurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, bus imamasi technologinių uždavinių sprendžiant klimato kaitos problemas ir skiriamos investicijoms į aplinką tausojančias darbo vietas.
Europos Komisijos Aplinkos direktorato Tarptautinių santykių, LIFE ir Eko-inovacijų direktorius Timo Makela, pristatydamas ES šalių ekonomikos gaivinimo planų apibendrinimą, pabrėžė, kad ES šalys savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo planuose įtvirtino tokias aplinkosaugos priemones kaip atsinaujinanti energija, energetinis efektyvumas, CO2 saugojimas, vėjo jėgainių plėtra, atliekų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas. Taip pat pakvietė ES šalis papildomai investuoti į atliekų perdirbimą, vandentvarkos infrastruktūrą, prisitaikymą prie klimato kaitos, žaliuosius kriterijus produktams, aplinkosaugos inovacijas.
Per 2007–2009 m. laikotarpį Europos lygiu priimti keli svarbūs aplinkosaugos politikos instrumentai, kurie aktualūs ir šiandien: Žalioji knyga dėl mobilumo mieste kultūros (2007), Žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo (2008), Darnaus vystymosi aspekto integravimas į ES politiką (2009), Jūrų strategijos pagrindų direktyva (2008), Darnaus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų planas (2008). Tai politikos dokumentai, kurie įtvirtinto ES šalių aplinkosaugos įsipareigojimus ekonominės krizės laikotarpiu su ilgalaikiais tikslais ir taikomi priimant sprendimus kitose politikos srityse, kaip žemės ūkis, transportas, teritorijų planavimas, miestų plėtra, energetika, pramonė.
Šios Europos lygmeniu ir atskirų ES šalių priimtos priemonės rodo, kad aplinkosauga buvo viena iš skatinamų ekonomikos gaivinimo priemonių ir tai stiprus pavyzdys dabartiniam etapui, kai svarstoma ar aplinkosauga turi būti prioritetas gaivinant ekonomiką.
Visi šie įvardinti argumentai yra pagrindas įtraukti aplinkosaugą į nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą tarp prioritetų. Lietuva turi Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją iki 2050 m., pritaria ES Žaliajam kursui, įsipareigojo įgyvendinti klimato kaitos tikslus, dalyvauja svarstant naująjį ES biudžetą, kuris paremtas aplinkosaugos principais.
Todėl šis laikotarpis, kai reikia rengti ir tvirtinti ekonomikos gaivinimo planus, yra puiki proga integruoti aplinkosaugos reikalavimus į būsimas investicijas ir kitas sritis. Ir, aišku, nereikia pamiršti ir laikotarpio po ekonomikos atsistatymo. Aplinkosaugos klausimų stabdymas ar atidėjimas būtų neatsakingas požiūris.
