Pozicija

2020.05.06 09:00

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis, PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui, LSDP garbės pirmininkas2020.05.06 09:00

COVID–19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. 

Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose.

Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose.

Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtingi interesai visuomenėje visada egzistuoja, bet ne visada jie sukuria konfliktus. Tačiau ilgų suvaržymų kontekste konfliktuojantys interesai gali sukelti nereikalingas įtampas ir išprovokuoti neigiamas pasekmes.

Virusas – vis dar aktyvus

Suvaržymų švelninimo etapiškumas, verslų veiklos atnaujinimo eiliškumas visada kels klausimą: „Kodėl ne mes pirmi?“ O kai kam ir apskritai kels pasipiktinimą, kodėl taip lėtai, o ir kam išvis reikia dar tęsti tas varžančias priemones.

Atsakymas yra labai aiškus – virusas vis dar yra aktyvus, vis dar yra tarp mūsų, o kur, kurioje vietoje Lietuvoje jis gali vėl provokuoti protrūkį – yra nenuspėjama.

Tad naujos bangos rizika išliks žema, jei suvoksime, kad tai garantuos tik atsargus, laipsniškas suvaržymų švelninimas. Ir priešingai – rizika bus aukšta, jei elgsimės neatsakingai, per greitai nutarsime sugrįžti į normalias vėžes. Tada antros bangos pasekmės mums visiems bus daug skaudesnės.

Supraskime, kad Lietuvoje mūsų visų populiacinis imunitetas šiam virusui yra labai žemas. Čia slypi atsakymo, kodėl reikia išlaikyti aukštus savisaugos, higienos, sanitarijos ir fizinės distancijos reikalavimus, raktas.

Tad darbo vietų, viešojo transporto, daugiabučių dezinfekcija, darbų sauga visur turi būti aukščiausio lygio, o žmonių masinis testavimas turi būti atliekamas labai aktyviai.

Pasaulio sveikatos organizacija dar neatšaukė globalios pandemijos režimo. O mokslininkai epidemiologai kol kas nežada optimistinio scenarijaus. Priešingai, yra pateikti net keli scenarijai, įspėjantys apie galimas naujas viruso bangas. Todėl įspėjimas yra aiškus – visų šalių vyriausybės turi turėti paruoštus scenarijus naujos bangos įveikimui. Tai turi būti žinoma ir visuomenei, ir verslams.

Ne verkti, o veikti

Verslas ir asociacijų vadovai turi nustoti „verkti“, kad suvaržymai išlieka. Priešingai, turime įgyvendinti visus civilinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymus principingai ir atkakliai.

Ir verslai turi prisidėti prie kuo saugesnių darbo sąlygų ir kuo platesnio testavimo įgyvendinimo. Testavimas turi būti vykdomas ypač aktyviai, kad tai leistų suprasti viruso paplitimo apimtis ir visuomenės imuniteto lygį. Būtent aktyvios testavimo strategijos yra realus pagrindas šalies ūkinio ir socialinio gyvenimo „atrakinimui“ ir valdymui.

Laiku pasirodė Europos Komisijos išleistas dokumentas „Saugos darbe gairės“. Puiki priemonė visiems verslams į pagalbą. Ir visiems socialiniams partneriams. Ar bus pavasaris, ar bus vasara, –– tų gairių nuostatos labai reikalingos praktiniame darbe.

Čia ir vėl pravartu priminti dar 1974 m. moksliškai patvirtintą taip vadinamą M. Lalonde formulę: sveikata priklauso 50 proc. nuo žmonių elgsenos, 20 proc. nuo aplinkos, 20 proc. nuo genetinių žmogaus savybių ir 10 proc. nuo medicininės pagalbos.

Viskas – mūsų rankose

Štai kodėl dabar, ekonominio ir socialinio gyvenimo laipsniško atgaivinimo kontekste turime įsisąmoninti, jog net 70 proc. krizės suvaldymo dalykų priklauso nuo elgsenos ir aplinkos! O juk vis dar inertiškai galvojama, kad medikai ir ligoninės turi suvaldyti situaciją. Deja, jiems tenka kur kas mažesnė dalis.

Yra ir dar kita formulė, kurią ekonominio sulėtėjimo sąlygomis pasiūlė J. Delorsas: konkurencija stimuliuoja, kooperacija stiprina, o solidarumas suvienija. Gera formulė visiems pasirašant kokį nors socialinį kontraktą krizei kuo greičiau įveikti.
Tai tinka ir ES, ir Lietuvai.

Tad ir pamėginkime sudėlioti bendrus tolesnius žingsnius, vadovaudamiesi M. Lalonde ir J. Delorso formulėmis.

1. Aktyvi testavimų strategija, aplinkos veiksnių suvaldymas ir gydymo įstaigų reikiamų pajėgumų palaikymas. Visa tai leis matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir reikalui esant, ją suvaldyti. Visuotinė ir regioninė ar teritorinė testavimo strategija pagal diferencijuotas socialines grupes leistų turėti tikslesnes pandemijos prognozes teritorijose. Juk verslai dirba konkrečiose teritorijose, kur įtaką daro daugelis aplinkos veiksnių, o taip pat ir verslo sezoniškumas. Tad jie turi žinoti savo teritorijų rizikų laipsnius.

2. Darbų sauga ir rizikų valdymas versluose. Čia ir visi verslo subjektai, ir valstybinė darbo inspekcija, ir nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir trišalės tarybos turi sutarti dėl rizikų kontrolės sąlygų, rizikų patikros dažnių ir rizikų kontrolės hierarchijos. Asmeninės apsaugos priemonės, higieniniai reikalavimai, trumpesnės darbo valandos ten, kur kontaktų intensyvumas yra didelis ir t. t. Ir kas, kaip, kur ir už ką rizikų kontrolėje atsako.

3. Psichologinės ir socialinės įtampos švelninimas. Darbuotojų apmokymas, dirbant naujomis higieninių ir sanitarinių normų sąlygomis, naujų elgsenos normų įvedimas gamyboje ir aptarnavimo sferoje, psichologinės konsultacijos tiems, kurie sunkiai įpranta į naujas fizinės distancijos normas ir t. t.

4. Ekonominių ir socialinių stimulų naudojimas vienu metu. Juk ir parama namų ūkiui, ir parama verslui turi eiti kartu, viename kompleksiniame plane, kurį trišaliu pagrindu aptartų platus ratas subjektų. 200 eurų parama socialiai remtiniems asmenims yra geras žingsnis, bet 500 eurų lengvatinė beprocentinė paskola vienam asmeniui, įmonių likvidumo problemų, mokesčių nukėlimo, subsidijų suteikimo ir t. t. priemonės turi būti taikomos greitai ir efektyviai. Ir čia reikia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir „Sodros“, ir Valstybinės ligonių kasos ir kitų tarnybų bendrų koordinuotų veiksmų planų.

5. Sveikatos apsaugos sistema turi užtikrinti planinių paslaugų teikimą, aukštą vakcinavimo nuo vakcinomis valdomų ligų lygį, o taip pat turėti nuolat atnaujinamą atskirą planą COVID–19 ligoniams gydyti, įgalinantį šį ligonių srautą valdyti atskirai nuo planinių paslaugų teikimo.

6. Visuotinis sutarimas dėl laipsniško visuomenės gyvenimo suaktyvinimo artėjant vasaros sezonui. Ir čia didelis dėmesys turi būti sukoncentruotas į poilsio ir rekreacijos sektoriaus deramą parengimą, pradedant darbų saugos normų pritaikymu, baigiant tų savivaldybių, kuriose tikėtinas ypatingas lankytojų skaičiaus padidėjimas, pajėgumų sustiprinimu.

7. Švietimo ir mokslo bei mokymo sektorių kuo greitesnis atlaisvinimas, palaikant juose aukštus higieninių ir sanitarinių normų reikalavimus. Tai ypač pasakytina apie tas savivaldybes ir miestus, kur infekcinių atvejų skaičiai buvo ir yra žemi. Ir kur sveikatos įstaigos nėra perkrautos pacientų antplūdžio.

Svarbu suprasti, jog valstybės pareiga yra optimizuoti sprendimų priėmimo mechanizmus, įtraukiant kuo daugiau suinteresuotų partnerių į šį darbą. Tai galima užtikrinti, pasinaudojant moderniomis technologijomis ir matematinio modeliavimo pajėgumais.

Akivaizdu, kad Lietuvos sprendimai turi būti derinami su kitų ES valstybių žingsniais, o taip pat ir su PSO sprendimais ir rekomendacijomis.

Neturime teisės manyti, jog negali būti naujų židinių ir naujų ribotų karantinų. Bet tai neturi kliudyti ekonominio ir socialinio atsigavimo priemonių planui. Tačiau pagrindinis reikalavimas lieka – ekonomikos atgaivinimas negali būti naujų prarastų nuo COVID–19 gyvybių sąskaita.

Štai kodėl mūsų visų elgsena dabar yra lemiantis veiksnys. O solidarumo faktorius kaip niekad išlieka prasmingas.

Populiariausi