Pozicija

2020.04.27 12:18

Morgana Danielė. Trys žingsniai link empatiškos politikos – ko galime pasimokyti iš Naujosios Zelandijos?

Morgana Danielė, Laisvės partijos valdybos narė2020.04.27 12:18

Kol mūsų premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui toliau iš burnos šokinėja varlės apie netikusius verslininkus ar nepakankamai galvojančias moteris, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ar Kanados lyderiai demonstruoja pavydėtiną rūpestį dėl šalies gyventojų išgyvenamos nežinomybės. Kodėl Lietuvos valdantiesiems nepavyksta įveikti arogancijos ir ką reiškia empatiškas valdymas krizės (ir ne tik) akivaizdoje?

Empatija padeda suvokti tai, ką šiandien išgyvena kitas žmogus – savo verslo idėją metų metus kūręs ir ją prarandantis verslininkas, nėštumą priversta nutraukti moteris, su senkančiais pinigais pragyvenimui susidurianti šeima. Nors atsiriboti nuo kitų žmonių bėdų ir galime, jų pasekmės tampa pragaištingos mums visiems – augantis skurdas ar prastėjanti psichikos sveikata šalyje blogina visų mūsų gyvenimo kokybę ir brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

Skirtingai negu Lietuvos politinį purvasvaidį, Naujosios Zelandijos politikus stebėti malonu. Šalies lyderė Jacinda Arden daro supratingą, atjaučiantį ir piliečius vienijantį valdymą madingą. Pasaulis ploja, kai Naujosios Zelandijos premjerė solidarizuojasi su sunkmetį išgyvenančia tauta ir susimažina atlyginimą. Ne mažesnių aplodismentų nusipelno ir kitos iniciatyvos – dar pernai ši lyderė sujungė šalies musulmonų bendruomenę po terorizmo išpuolio, o ištikus COVID–19 jos nuoširdaus rūpesčio sulaukia visos visuomenės grupės.

J. Arden sveikinasi maoriškai ir angliškai, per karantinines Velykas ji nepamiršta nuraminti vaikų dėl Velykų kiškučio, nesibodi kasdien atsakyti į visuomenei kylančius klausimus, net tokiu atveju, kai transliaciją reikia daryti vėlyvą vakarą tiesiai iš namų svetainės. Šalies žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, religijos, lytinės orientacijos, profesijos gali jaustis reikalingi ir gerbiami, ir dar daugiau – pasiruošę priimti ir padėti, nes savo tikru ir nuoširdžiu pavyzdžiu to moko valstybės lyderė.

COVID–19 yra išbandymų metas, tačiau jis gali tapti puikiu startu dideliems pokyčiams ir mūsų šalyje – profesionaliai lyderystei, pagarba ir pagalba žmogui grįstai politikai. Kokie galėtų būti pirmieji žingsniai?

1. Psichikos sveikatą paversti šalies prioritetu. Psichikos sveikatos problemų našta nenumaldomai auga visame pasaulyje, o šie susirgimai tampa šiuolaikinio žmogaus prakeiksmu. Lietuvoje psichikos ligos paveikia kas ketvirtą mūsų šalies gyventoją ir visą jo artimą aplinką. Vaikų psichikos sveikata turi sulaukti išskirtinio dėmesio, o su ja susiję klausimai, tokie kaip įvaikinimas, globa, pagalba vienišiems tėvams, pagalba su sunkumais susiduriančioms šeimoms turi tapti visų mūsų tikslu.

2. Stiprinti nevyriausybines organizacijas. Daugelio valstybės „gargarų“ iki dabar „valdiškai“ įgyvendinamą darbą gali perimti ir empatiškai, vadinasi – daugelį kartų efektyviau – įgyvendinti į nevyriausybines organizacijas susibūrę specialistai. Nevyriausybinės organizacijos turi reikiamą potencialą efektyviai teikti daugumą socialinės pagalbos, psichikos sveikatos ir visuomenės sveikatos paslaugų. Lietuvoje būtina sukurti reguliaraus finansavimo sistemą nevyriausybiniam sektoriui ir, kur įmanoma, atsikratyti „valdiškosios“ sistemos liekanų.

3. Užtikrinti pagalba grįstą narkotikų politiką. Mokslas jau seniai įrodė, kad bausmės yra neefektyvi ir valstybei žalinga priemonė, sprendžiant su narkotikų vartojimu susijusias problemas. Narkotikų vartojimas turi tapti sveikatos apsaugos, o ne teismų sistemos klausimu, tam nereikia net papildomų pinigų – užtektų perskirstyti teisėtvarkos sistemos šiandien švaistomus finansus ir nukreipti juos tinkama linkme.

Valstybės mechanizmas privalo įveikti iš ankstesnių sistemų užsilikusį potraukį vykdyti kontrolę iš viršaus į apačią – kaip ir visuose sektoriuose, mums nebereikia direktorių, mums reikia lyderių. Pastebėti kiekvieno stiprybes ir padėti joms savarankiškai skleistis, palaikyti gerą komandos dvasią ir padėti tiems, kam sekasi sunkiau – verslas ir kiti sektoriai jau išmoko veiksmingos vadybos, laikas išmokti ir esantiems prie valstybės vairo.