Pozicija

2020.04.20 14:54

Vytautas Landsbergis. Holokaustas ir didesnė tema: žmonių brolystės utopija ar išlikimo dilema

Žmonija vėl dairosi kryžkelėje. Bet pirmiausia – holokaustas ir žydų žudymas 20 amžiuje. Minėjimo diena Lietuvoje. Geistino apmąstymas. Tai labai tragiškas reiškinys, krauju apkrekusi grandis žmonių egzistencijos trukmėje, raidoje, begalinėje grandinėje.

Unikalumas būtent visuotinėje ir sisteminėje žmonijos būklėje? Kažin, kaip čia iš tikrųjų.

Kalnas, kančių kalnas kalnuotame pasaulyje. Ne vienintelis didžiųjų iššūkių kalnagūbryje.

Tad ir holokausto unikalumas, sorry, yra specializuota dalis kito, nuolatinio. Unikali yra būtis. Joje vyksta masinis žmonių žudymas kulkomis arba kauptukais į pakaušį, mokslinčių parinktomis dujomis, tyčiniu badmiriu, sukelta liga ir mirtinu šalčiu, išsekinimu iki griaučių kraunamų į stirtas. Kuri auka čia svarbesnė, unikalesnė? Kuriems labiau skaudėjo? – Reikia paklausti aukų, juk jos nesiginčytų tarpusavy, nesistumdytų dėl svarbumo. Šį nustatinėja tvarkytojai.

Geriau suvoktume Katastrofą, matydami visą žmonijos, dar bręstančios ar vėl degraduojančios, tapatybės problemą. Apie tai žodis.

______________________________

Žmonija, tai žmonių sambūriai į bendruomenes ir bendruomenių tarpusavio santykiai.

Jie keleriopi, daugialypiai.
Pasireiškia antinomijomis.
Priešingybės vienu metu.

Taigi objektą trumpinkime į ŽB: žmonių bendruomenės. Jų plėtra arba stabdymas, naikinimas.

Plaukimas tarp Scilės ir Charibdės, būti ar nebūti.

Koegzistencija (ŽB) ar konkurencija. (Ar nuolat abi kartu).

Varžybos ar bendradarbiavimas =

Competition versus cooperation? Europoje tą norėjo pakeisti ES.

Įsigalėjimo (dominavimo) instinktas

ar jis gali būti sutramdytas (įveiktas) kaip savęs nugalėjimas? Tokia pergalė pati sunkiausia.

„Aš nešu jums ramybę“ (JCR).

Tas žodis reiškia ir pilnatvę, ir taiką. Taikos sutartis.
Pasiūlyta, o nepriimta.

Žmonijos susivokimas būtyje (siūlomi konceptai):

ar gyvenimas – kova?
ar gyvenimas – taika? Tąsyk pasisakytume už gyvenimą. Jei esame taikos šalininkai.
Plg. „kova“ prieš gamtą! – iš tikro beprasmybė.
Todėl jau keliasdešimt metų siūloma taika – žalioji taika. Aktualu.
Toks būtų žmogaus susitaikymas su gamta ir jo (mūsų) gyvenimas gamtoje. Ne išnaikinant, išdeginant, išnuodijant, o draugaujant.
Deja, taika nė nedvelkia, pažvelk į vandenynus, tuos didžiuosius atliekų sąvartynus.
Susitaikyk su savim.

___________________________________

ŽB raidoje žinoma ir paprotinė infanticido praktika (kai vaikų rasdavosi „per daug“), ir modernioji dirbtinių abortų rutina, kai naujiems žmonėms, jau prasidėjusiems, neleidžiama gimti.

O ŽB tarpusavyje?

Koegzistencija versus iš(si)naikinimas, tą padėtį matome. JTO iliuzija, kad galima kitaip. Virsmas į Pajungtų TO.

Koegzistencijos ilgalaikis rezultatas:


tai paskirų ŽB supanašėjimas (asimiliacija)
arba
atsiribojimas (diferenciacija),
kitaip segregacija, separacija.

ŽB kaip visuminės rūšies pamatinė alternatyva:
tarpusavio pagalba (artimo meilė – išlikti kartu)
ar
natūralus (darvinistinis) kanibalizmas žmonių rūšies viduje.
Stipresnis suvalgo silpnesnį, neva toks „dėsnis“.

____________________________________________

Tapatybė pagal tai, kaip ŽB susivokia, telkiasi, ginasi –
ar priešingai, pasiduoda, išnyksta.

Taip formuojasi etninė (rasinė), religinė, tautinė ŽB. Tarp kitų.
Formavimasis ir jo specifiniai istoriniai reiškiniai. Kai kurie pastovūs.

Antai telkimasis /ateivių/ į „getus“, kur jaukiau, saugiau,
ir socialinis grupių išstūmimas į getus. (Miestuose „townai“). Nuo viduramžių.

Koks šio at(si)ribojimo veiksnys? Rezultatas?
Atsiranda išeivių – ateivių salos.
Migrantai. Jų laikinoji tikrovė. Iki maištų. Pažemintieji keršija, net ir taip.
Susidarančios ir nykstančios alternatyvios „Lietuvos“ (JAV Čikagoje ir kitur).

___________________________________________

Ir vis dėlto tapatybė – kas tai?

Tu (aš) kitoks. (Ginuosi, konkuruoju).

Tai gerai ar blogai? Džiaugiuosi, žaviuosi, kad tu kitoks? Kitokia?? Veikia priešingybės. Trauka. Bet ir atmetimas. Tas pat lyčių pasaulyje. Kol vyrauja žavesys ir trauka, tol žmonija dar egzistuoja.

Ir štai didinga idėja.

„Nebėra nei žydo, nei graiko,
tik visi vieno Tėvo vaikai.“

Kaip sakė komentatorius šventasis JP II musulmonams Kazachstane: mūsų vienas Tėvas, ergo, esam Broliai.

________________________________________

Tokia radosi Brolystės idėja ir ideologija, 2000 metų senumo krikščionybės novacija.

Idealas: ŽBių brolystė,
tad ne karai, ne sockanibalizmas.

ŽB praktikuojamos klaidos.

„Ne brolis“ = priešas. (Lengvai pervirsta blogyn). Akmens amžiaus virusas, labai tebegyvas.
Anti, tai atmetimas kitokio.

Non–appreciation of those different. (Jei reiktų aiškinti.)
Iš to ir nepakanta,
ir neapykanta (su jų porūšiais, būtent šio paleolitinio viruso atmainomis).

Pasidairykim:

anti–klasinės (mirtis „aristokratams“ arba „buržujams“!),
anti–rasinės („žemesnė“ ŽB, taip jai paskirta, kokie nors žydai, čigonai),
anti–religinės (netikėliai, pavojingi tikėjimo fanatikai ir t.t.)
ideologijos, tad filosofijos, doktrinos, dažnai remiančios teritorinį politinį hegemonizmą. „Pasaulio kaimas“ įveiks priešą „Pasaulio miestą“, mokė Mao.

Tad ir antiburžuaziniai, antikomunistiniai, antisemitiniai (t.p. antibaltiški, antirusiški), antivakarietiški (prieš „Vakarų“ civilizaciją = Boko Haram ir putinistai), antiamerikietiški (SSRS ir kiti ajatolos), etc. konceptai.

Kraštutinė šios virusinės ligos apraiška – tai siekis išnaikinti „kitokius“.

Išstumti, užimti erdvę!
Antai tutsiai – hutai, sunitai – šiitai, indėnai – baltieji (JAV) ir panašūs tarpusavio nekentėjai.

Žinomai blogi kitokie – tai „netikėliai“, eretikai, disidentai. Svetimšaliai, čia jau kaip pažiūrėsi. Visa Amerika iš svetimšalių. Be abejo, ir kitaspalviai . Visi jie – paleolitiniai (panašu – politiniai) PRIEŠAI. Kaip pažiūrėsi.

_____________________________________________

Čia ir ŽYDAI –
kitokie daugeliu atžvilgiu,
gerai matomi, save noriai identifikuojantys. Aktyvūs, gabūs, prasisiekiantys.

Raiški tapatybė kaip jų istorinio išlikimo sąlyga, šitai ŽB pasklidus be savo valstybės, tad su ambivalentinėmis pasekmėmis.
Kai kada jos evoliucionuoja, deja. Prievartinis atskyrimas /į getus/, net nacistinis neigimas teisės gyventi. Kartu su kitais –kitokiais, ir apskritai. „Teisinė norma“, kai žmogus neturi teisių.

Tąsyk pasaulio teisuoliai yra rezistentai! Žmoniškumo rezistencija prieš nežmoniškumą virstantį naikinimu.

Europoje epizodiškai žiauriai reiškėsi tariamas „valymasis“ nuo žydų – ir išvarant, ir per kraujo auką. Tai to kvailai „mokslinio“, beširdžio 20 a. holokaustas.

Mirtinoji žmonijos nuodėmė, stumianti ją, žmoniją, į mirtį, yra pagunda vis puoselėti ir amžinai likti su priešo samprata. Klasinio, rasinio ir taip toliau.

Abejingumas šitai pagundai iki taikymosi – taip pat mirtina nuodėmė (pabrėžė Pranciškus).

Vienintelė alternatyva, kurią galime įžvelgti, būtų:

BROLIO samprata.
Brolio ir sesers, suprantama.
Likimo broliai. Šioje mums duotoje vabzdžių ir virusų planetoje.

_________________________________________

(Gal reiktų padaryti knygą.)