Pozicija

2020.04.16 10:06

Vytautas Landsbergis. Pastabos dėl europriemonių

Europos Komisijos paskelbtas kovai su koronavirusu Veiksmų Planas stokoja kai kurių geistinų aiškumų. Gražiai skambąs žodis Europa neturėtų klaidinti, nes Komisija kalba, pirmiausiai ir natūraliai, apie demokratines Europos valstybes, kurios nekariauja tarpusavy ir turi galimybių taikyti tarpusavio bendradarbiavimo priemones pasitikėjimo pagrindu.

Diktatūros, patenkančios į geografinę Europos erdvę, bet meluojančios, nuslepiančios gyvybišką informaciją ir apgaudinėjančios savo piliečius bei kaimynus, deja, neturi pasitikėjimo privilegijos. Pačios save sankcionavo, ir jokia gudrių žodelių demagogija negali to pasitikėjimo sukurti, atgauti. Joms tektų pasidaryti rimtas ir pamatines išvadas iš savo pačių politikos pasekmių. Kada tai įvyks?

O kas yra „Europos masto strategija“, o kas ta „susitelkusi bei vieninga“ svajonių Europa, kuri „vėl“ kada nors bus, regis, pasibaigus bent karui prieš Ukrainą, agresijai prieš Sakartvelą?

Ne koronavirusas nubrėžė skiriamąją liniją, o veikiau priešingai; pandemija išryškina ją ir įsakmiai ragina ištrinti siekiant didžiosios moralinės politinės pergalės, kuri būtų EUROPOS TAIKA.

Prieš Europą – taikos karalienę – virusai trauksis patys, nusiėmę savo bjaurasčių ir apgavysčių karūnas. Neliks nė virusinės, nė valstybinės autoizoliacijos užduočių.

Ir atvirkščiai: Europa, toliau kariaujanti tarpusavy, nešviečia didele viltimi. Niūrusis hegemonijų ir neapykantų virusas nėra mums atneštas užkratas, jis tebetūno kai kurių europiečių (?) smegenyse. Vakcina, kurios vis dar ieškome, būtų demokratija, tautų solidarumas ir artimo meilė. Kažin, ar ilgai dar iš to juoksimės.