Pozicija

2020.04.10 08:00

Robertas Šarknickas. Esu ne blogas žmogus, esu siaubingas

Robertas Šarknickas, Seimo LVŽS frakcijos narys2020.04.10 08:00

Kiekvienais metais yra minimos Lietuvai svarbios datos, kurios kai kurių politikų ar vietos merų kartais pernelyg yra sureikšmintos, bet čia galiu klysti, yra ir nuoširdžiai pasisakančiųjų. Žodžiai, žodžiai… kaip sakė Šekspyras. O iki tų žodžių kovotojai padirbėjo iš peties, net krauju. 

O ką, mes be kraujo sugebame pakovoti dėl valstybės? Taip, tikrai yra nemažai nuopelnų. Tačiau kokiais keliais tai daroma buvo? Ir ar jie visi buvo teisingi, teisingu, žmogišku keliu kuriami? Kokiais keliais nuėjome iki šių dienų, kokiais užaugome, pasenome, mirėme ir vėl atgimėme? Kokios lietuvių kartos dabar perima kurti mūsų valstybę? „Krona“ teko girdėti, taip yra dabar šaržiai pravardžiuojamas koronovirusas. Suprantama, sunku tiek laiko, ypač aktyviems gyventojams išbūti namie. Tad ir keikia tą ligą. Kai kas sakys, kad jie išlepę? Ne, neišlepę, manau, kad jie yra įsibėgėję bėgti, nebegali sustoti šiame kapitalistiniame amžiuje.

Kas bus jei nustos bėgti? Hm, nesupras nei žmona, nei darbdaviai. Kapitalistinis bėgikas supranta, kad tik bėgimas yra svarbiausia: prekyba, greitas maistas, kelionės, pinigai ir aibė kitų šioj žemėj žmonių sukurtų dalykų. Tie bėgikai patys nesitikėjo tokio pasaulinio stabdžio.

Ir štai, vieną dieną kaip toj pasakoj – „gyveno senelis ir senelė“ ir t.t. Kol jie ginčijosi – bėgti ar sustoti, atsivėrė dangus ir besibarant žmonijai, Dievas pirštu dūrė į žemę – stop! Dabar pabūkite su savimi, išsivalykite, įsiklausykite, kas jūs esate ir ką darote. Pagalvokite apie šalia jūsų esančius nelaimingus žmones, kurie skursta, kurie neturi meilės, nelaimingi. Meilė negali būti kontroliuojama. Tad pradėkite iš naujo, eikite, bet nebėkite, nereikalaukite, o jauskite, padėkite, ir nepavarkit kentėti, nes kančia reikalinga, kad augtumėte ir būtumėte laimingi.

Švaistydami (bėgdami) energiją, niekada nerasite sau vidinės ramybės. Tik būsite visada, kaip ir dabar, pikti, pavargę, nepatenkinti, nelaimingi. Kiekvienas politikas yra mūsų tautos veidas, rinktas mūsų pačių žmonių. Nepasitenkinę keikiame tą veidą, kuris atstovauja mūsų veidams. O jis, oho, yra piktas, nuožmus, kerštingas, godus ir, be abejo, švelnus. Bet kyla klausimas, ar patys irgi nesame godūs? Juk pagalvojus kiekvienam yra svarbus interesas?

Taip, tai tikra tiesa. Tik, ech, bėda, nesusidorojama, nesusitariama, nerandamas bendras kompromisas ne tik tarp Seimo narių, bet ir tarp kaimynų.

Ei, ei, palauk tu, straipsnio autoriau, ką tu čia kliedi, prie ko čia kaimynai, rašyk toliau apie save, Seimo narius! Oi, atsiprašau, gerai, pasistengsiu neužgauti visų ego. Pabandysiu švelniau. Taigi.

Išvada: kad kaimynai, tai kaimynų rinkti kaimynai, kurie susitinka jau trisdešimt metų Seime. Ir čia tu kaltink nekaltinęs, bet, kol laiptinėse nebus švaros, tol Seime panašiai nebus. Atsiprašau, bet stengiausi švelniau, jei užgavau, visada yra teismas. Ot, toks, bet yra, beje, ten irgi dirba kaimynai.

Esu ne blogas žmogus, bet siaubingas. Atsiprašau, bet jaučiu, kad turiu apie tai kalbėti, juolab, kad ir pasaulis yra sutrikęs, reikia atvirumo, žinoma, galiu klysti ir aš – baisiausias žmogus.

Turime suprasti, kad kaimynus mes visada sutiksime visur. Viskas gerai, Lietuva maža, kitaip čia jau nebus. Na, nebent didysis Vytautas pagelbėtų, bet nebegrįžtam į tuos laikus, kai žemaitukų arkliai braidžiojo Juodojoje jūroje.
Visiems linkiu eiti!

#Lietuva #Kaimynai #Eiti #MylėtiKlystantNebijotiTikėti