Pozicija

2020.04.08 18:34

Artūras Zuokas. Ateina pigaus apsipirkimo metas... arba antikoroninės piliulės Lietuvos ekonomikai

Artūras Zuokas, Laisvė ir teisingumas partijos lyderis2020.04.08 18:34

Griežtas karantinas padėjo suvaldyti COVID–19 viruso plitimą ir, tikėtina, po geros savaitės žingsnis po žingsnio bandysime susigrąžinti įprastą gyvenimą. Iš karto susidursime su kita realybe – augančia bedarbyste ir dirbančios Lietuvos sunkumais. Lietuvos bankas ir kiti ekonomistai vienu balsu kalba apie ryškų ekonomikos nuosmukį, didesnį nei 2008 –2012 metų krizė, kurios dauguma mūsų tikrai dar nepamiršo. Pasaulio spaudoje mirga palyginimai su Didžiąja depresija.

Kaip sumokėti už nuomą, jei negavai pajamų? Kaip padengti paskolas ir palūkanas bankui, išlaikyti darbo vietas ir laiku išmokėti darbuotojams atlyginimus? O kur dar apyvartinių lėšų trūkumas, neparduotos prekės ar komplektuojančių dalių stoka gamyboje?...

Prasidės ilgos derybos tarp nuomininkų ir turto savininkų, su bankais – dėl paskolų atidėjimo, ir realybėje bus galima patikrinti Vyriausybės patvirtintą „Ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketą“, kurio bendra vertė – 2,5 mlrd. eurų. Daug darbo turės teisininkai ir konsultantai, valdininkai ir tarnautojai, o verslas ir savarankiškai dirbantys, kurie turėtų skubiai mesti visas jėgas atkurti smunkantį žemyn Lietuvos ūkį, ilgus mėnesius bandys išsiderėti galimybę dirbti...

Pasaulio istorija rodo, kad per krizes turtingesni visada tampa dar turtingesni, nes krizės jiems yra pigaus apsipirkimo metas. Vidutinė klasė tampa skurdžiais, o smulkieji bankrutuoja ir daugelis žmonių tampa bedarbiais.

Ką daryti, kad taip neįvyktų Lietuvoje, kur socialinė atskirtis yra viena didžiausių ES? Būtent tai ir yra tiesioginė prezidento, Vyriausybės ir Seimo atsakomybė. Sudėtingam ir išskirtiniam laikotarpiui reikia naujų sprendimų, o ne tik pranešimų, kiek papildomai apsauginių kaukių atvyko.

Ekstremaliai situacijai suvaldyti būtinos ypatingos, laikinos ir įstatymais įtvirtintos priemonės, kurias siūlo Laisvė ir teisingumas lyderiai – Remigijus Žemaitaitis, Artūras Paulauskas ir Artūras Zuokas.

Pirma:

• Skubiai Seime priimti „laikinų specialiųjų įstatymų“ paketą, kurie reglamentuotų bankų, NT savininkų ir nuomininkų, tiesiogiai paveiktų karantino ir kurių veikla buvo visiškai uždrausta 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207, santykius bei pasirašytas sutartis.

• Priimti įstatymai galiotų 6 mėnesius, t.y. iki 2020 spalio 31 d.

Be specialių įstatymų yra ir kitas galimas kelias – Nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės ir finansinių institucijų, turto savininkų ir kitų verslo asociacijų. Ar tai realu? Taip, tačiau tam reikia telkiančios lyderystės, pirmiausia iš prezidento Gitano Nausėdos.

Antra:

• Nacionaliniu susitarimu arba specialiu įstatymu nustatyti, kad kredito įstaigos privalo iki 6 mėnesių automatiškai suteikti paskolų grąžinimo atostogas, koreguojant paskolų grąžinimo grafikus be teisės didinti esamas palūkanas pagal galiojančias sutartis;

• nustatyti, kad kredito įstaigoms 3–jų mėnesių palūkanas už suteiktas paskolas moka ne skolininkai, o LR Valstybė per INVEGA tiesiogiai bankams ar kredito įstaigoms.

• Bankai ir kredito institucijos tiesiogiai bendrauja su INVEGA ir atstovauja savo klientus, kurie tik informuojami, apie priimtus sprendimus.

Vyriausybė jau patvirtino galimybę kompensuoti sunkumus patyrusiam verslui palūkanas per INVEGA, tačiau realus kelias iki to gana ilgas. Bankai nieko neprarastų, o tik suteiktų paslaugą savo klientams: su visu paketu klientų bankams būtų lengviau nueiti į INVEGA ir sutvarkyti formalumus dėl palūkanų kompensacijų ar garantijų už paskolas.

Pagaliau tai ir valstybei puiki galimybė pamatyti, kiek Lietuvoje verslui kainuoja pinigai, kai pasaulio finansų rinkose pinigų kaina arti nulio arba net neigiama. Bankai ir jų akcininkai sulaukė didelės vyriausybių ir visuomenės paramos 2008 ir 2012 metais, laikas jiems atsakyti tuo pačiu šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Trečia:

• Nacionaliniu susitarimu arba įstatymu nustatyti, kad karantino režimo laikotarpiu visiems ūkio subjektams, kurių veikla buvo visiškai uždrausta 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207, sumažinamas nuomos mokestis 50 proc.

• Ūkio subjektams, kurių veikla 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo apribota, pagal poreikį ir atskirą prašymą suteikti iki 3 mėnesių nuomos mokesčių atidėjimus.

• Fiziniams asmenims, kurie visiškai neteko pajamų arba jos sumažėjo daugiau nei 40 proc., suteikti 3 mėnesių nuomos mokesčio atostogas ir atitinkamai nuomos sutartyse koreguoti nuomos mokesčio mokėjimo grafikus be jokių delspinigių/baudų.

Negalima palikti smulkaus ir vidutinio verslo vienų derybose dėl nuomos mokesčių sumažinimo ar jų atidėjimo. Mažieji neturi galimybių samdytis teisininkus ar konsultantus. Verslas, pasibaigus karantinui, turi iš karto skirti visas jėgas darbo vietų išlaikymui ir įprastai ekonominei veiklai, o ne santykių aiškinimuisi. Tam padėtų vieningi visam verslui vienodas sąlygas garantuojantys laikini įstatymai, kurie apibrėžtų turto savininkų ir nuomininkų santykius. Ir visi pasidalintų sunkmečio naštą pagal vienodas taisykles.

Ketvirta:

• Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims automatiškai be jokių biurokratinių kliūčių išmokėti universalią išmoką – 500 Eurų per mėnesį, už laikotarpį, kada buvo negalima įprastinė komercinė veikla.

Todėl būtina pakeisti priimtą įstatymą dėl „iki 3 mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 257 Eur dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos“.

Nustatyta tvarka nesąžininga savarankiškai dirbantiesiems (kai kas juos vadina gyvulių ūkiu), nes Užimtumo įstatymo 4 str. nustato net 11 išimčių, kuomet tokia išmoka nemokama, todėl gauti 257 eurus tampa praktiškai neįmanoma. Savarankiškai dirbantys neturi būti diskriminuojami lyginant su darbuotojais, kuriems taikoma 90 proc. kompensacija už prastovą karantino laikotarpiu.

Turiu konkretų pavyzdį, apie kurį mane vakar informavo pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, bandantis gauti 257 eurų kompensaciją. Pasirodo, pagal tvarką būtinas pokalbis su Užimtumo tarnybos atstovu, kuris paskyrė susitikimą… gegužės 27 dieną! Tai, kiek valstybei kainuos išmokėti 257 eurus? Ar čia tik pagalbos paketas, kuris gražiai atrodo valdžios spaudos pranešimuose? Jei įstatymas nebus pakeistas, kreipsimės į Konstitucinį Teismą, nes tokia tvarka diskriminuoja savarankiškai dirbančiuosius.

Na ir pabaigai keli pavyzdžiai, kaip visa tai veikia realybėje kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje Berlyno miestas visiems savarankiškai dirbantiems ir kūrėjams per mėnesį perveda po 5000 eurų kompensacijas. Ir be jokių prašymų, tik pagal registro duomenis. Vokietijos ir Šveicarijos vyriausybės nusprendė, kad mažos įmonės, turinčios nuo 5 iki 10 darbuotojų automatiškai gali pretenduoti į negražinamą 9 000 arba 15 000 eurų pagalbą tik užpildę paraišką! Italijos vyriausybė be papildomų procedūrų nustatė automatinį smulkių įmonių skolų grąžinimo atidėjimą iki 2020 rugsėjo 30 dienos, Prancūzija sustabdė nuomos sutarčių nutraukimus dėl mokėjimų vėlavimo.

Ar girdėjote Lietuvoje, kad bankas suteiktų jums paskolą per 24 valandas, kaip tai pavyko vokiečiui kepyklos savininkui, kuriam 110 000 eurų paskolą suteikė Deutsche bankas? Arba, kad bankai savo iniciatyva šimtams tūkstančių mažųjų klientų suteiktų paskolų gražinimo atostogas ir sumažintų palūkanas, ar visiškai atsisakytų kai kurių paslaugų mokesčių? Ir nei vienas jų nesinaudoja galimybe peržiūrint sutartis padidinti palūkanas. Būtent taip daro Lloyds, Barclays ir kiti bankai. Gerų pavyzdžių, kaip pergyventi koroną, ekonomikoje daug ir, neabejoju, tokių yra ir gali būti daugiau Lietuvoje.