Pozicija

2020.04.07 17:41

Marius Janukonis. Kovodami su virusu, nepamirškime Ukrainos, kariaujančios du karus vienu metu

Marius Janukonis, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje2020.04.07 17:41

Šiandien, Covid–19 pandemijos akivaizdoje, kaip ir daugelis šalių, esame susitelkę į savo piliečių sveikatos, ekonomikos ir valstybės gerovės apsaugą. Tai natūralu ir teisinga, kadangi tik kiekvieno iš mūsų ir kiekvienos atskiros valstybės pastangos gali sustabdyti ir įveikti pandemijos plitimą bei jos sukeltas pasekmes, ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu. 

Kartu negalime pamiršti ir apie kitas grėsmes mūsų šalies saugumui, kurios niekur neišnyko. Taip pat apie paramą mūsų artimiausiems regiono kaimynams, visų pirma Ukrainai, kuri šiuo metu yra kelis kartus sudėtingesnėje padėtyje.

Tuo metu, kai didžioji dalis mūsų visų kasdienės veiklos persikėlė į virtualią erdvę ir vyksta nuotoliniu būdu, karas Rytų Ukrainoje anaiptol netapo kompiuteriniu žaidimu. Tai – tebesitęsianti skaudi realybė, kiekvieną savaitę pareikalaujanti žmonių aukų.

Dar neprasidėjus visuotiniam karantino režimui, žinių iš karo veiksmų zonos Rytų Ukrainoje tapo pastebimai mažiau, sulaukiau nemažai klausimų: „ar iš tiesų karas tebevyksta, o gal viskas juda užšaldyto konflikto linkme? Galbūt Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastangos siekti taikos su Rusija duoda rezultatų?“.

Sausa statistika yra tokia: per pirmuosius tris 2020–ųjų metų mėnesius žuvo 43 Ukrainos kariai, sužeista beveik 200. Tai šiek tiek daugiau, negu per tą patį 2019 metų laikotarpį. Ukrainos pozicijų Donbase apšaudymai vyksta kasdien, net ir siaučiant Covid–19 pandemijai, o pastaruoju metu tapo dar ir nuožmesni, profesionalesni ir dažniau pasiekiantys tikslą.

Pasak pačių Ukrainos karių, esančių priešakinėse pozicijose, kai kuriomis dienomis vyksta tokie mūšiai, kokių nebuvo nuo 2016–ųjų. Konfliktas toli gražu netampa užšaldytu, o Rusijos ir jos remiamų kovotojų tikslas išlieka nepakitęs – toliau silpninti Ukrainą ir versti jos vadovybę daryti vienašalius politinius žingsnius.

Pandemija jau skverbiasi ir į Ukrainos kariuomenę, kurioje diagnozuoti pirmieji koronaviruso infekcijos atvejai. Tai – papildoma našta šaliai ir jos gynėjams. Ir toliau neįkainuojamą pagalbą Ukrainos kariams teikia ne tik valstybė, bet ir savanoriai – tiek ukrainiečiai, tiek ir lietuviai, randantys būdų kaip juos aprūpinti trūkstamomis asmeninės apsaugos, buities priemonėmis ir kita nekarine įranga. Didelės pagarbos vertos Lietuvos organizacijos, atskiri Ukrainos lietuviai už jų nenuilstamą paramą nuo pat 2013–ųjų metų pabaigos.

Susirgimų Covid–19 skaičius Ukrainoje kasdien nuosekliai auga, kaip ir daugumoje Europos šalių, šalyje įvesti griežti apribojimai piliečiams ir jų veiklai. Valstybė bus priversta kovoti su sudėtingomis ekonominėmis pasekmėmis, o tai padaryti be tarptautinių institucijų pagalbos bus sudėtinga.

Vidaus politikoje taip pat netrūksta turbulencijos, bet svarbiausia, kad Ukraina ir toliau eina reformų bei integracijos į ES ir NATO keliu. Pastarosiomis dienomis priimti svarbūs pradiniai įstatymai dėl bankų veiklos ir žemės rinkos atvėrimo (to nebuvo padaryta nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo!), kurie yra svarbi sąlyga gaunant Tarptautinio valiutos fondo, ES ir kitų tarptautinių finansų institucijų paramą.

Verta nepamiršti, kad Ukrainos ekonomika per beveik 30 metų ne kartą buvo atsidūrusi sudėtingoje padėtyje, tačiau visuomet atsistatydavo, tam pasitarnaudavo ir didelė vidaus rinka, žmonių verslumas bei momentinė visuomenės mobilizacija. Gebėjimas rasti išeitį iš sudėtingiausių padėčių, žmonių kantrybė ir pragmatiški sprendimo būdai yra, ko gero, įgimti ukrainiečių bruožai, iš ko kartais verta pasimokyti ir Lietuvai.

Be abejonės, šį kartą Ukrainai lengva nebus. Taip pat ir dėl to, kad reikės dar daugiau kovoti dėl tarptautinio dėmesio, kuris bus nukreiptas į globalių ir nacionalinių sveikatos ir ekonominių problemų sprendimų paieškas. Šių metų liepą Vilniuje turėjusi vykti aukšto lygio tarptautinė Ukrainos reformų konferencija taip pat greičiausiai bus nukelta.

Tuo pačiu, Vakarų dėmesio ir paramos Ukrainai išsaugojimas yra nepaprastai svarbus gyvybiniams Lietuvos saugumo interesams. Neturime turėti iliuzijų – Rusija naudosis ir globalia krize, ir konkrečia sudėtinga Ukrainos situacija. Mažėjantis Rusijos valdžios populiarumas ir gilėjančios socialinės problemos vers imtis veiksmų šalies viduje ir užsienyje. Juos jau stebime, kai skubiai ir be ypatingų pastangų buvo perrašyta šalies Konstitucija prezidentui Vladimirui Putinui palankia linkme.

Dabartinės krizės akivaizdoje ypatingos reikšmės įgauna ES ir NATO vienybė ir solidarumas išlaikant sankcijas, įvestas Rusijai dėl neteisėtos Krymo aneksijos bei jos inspiruoto karo Rytų Ukrainoje ir de facto dalies Ukrainos teritorijos okupacijos. Vakarų sankcijų poveikis bei sumažėjusios naftos kainos šiuo metu sukelia didelių sunkumų Rusijos Federacijai, kuriai dar reikia užbaigti svarbius geopolitinius–ekonominius projektus, tokius kaip Nord Stream–2. Rusija vis dar turi milžiniškus rezervus, todėl nekyla abejonių, kad Kremliaus tikslai Ukrainos atžvilgiu išliks nepakitę, tai įrodo ir neslūgstantis karinis spaudimas Donbase, ir nemažėjantis poveikis Ukrainos politinei vadovybei.

Lietuvai, kaip itin artimai Ukrainos partnerei, artimiausiu metu teks įdėti nemažai diplomatinių pastangų, sprendžiant šiuos iššūkius, visų pirma, kalbantis su savo sąjungininkais Europos Sąjungoje bei NATO. Tą nuolat darėme ir darome, nes Ukraina yra ypatingos svarbos šalis Lietuvai ir Europai, o Ukrainos sėkmė tolygi mūsų visų sėkmei.

Marius Janukonis yra buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje (2015–2020).