Pozicija

2020.03.27 16:00

Algirdas Raslanas. Pasaulio sportininkų balsas išgirstas, o Lietuvos?

Prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, LSDP pirmininko pavaduotojas2020.03.27 16:00

Krizinę situaciją pasaulyje sukėlęs virusas COVID–19 skaudžiai palietė visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir sportas. Situacija sporte ėmė keistis žaibiškai. Daug anksčiau nei tikėtasi, priimtas sprendimas metams nukelti Tokijo olimpines žaidynes, stabdomos lygų varžybos, atšaukiamos stambiausios, tradicinės varžybos ir turnyrai. 

Sporte svarbios ne tik varžybos, sportininkų kontraktai, rėmėjų sutartys. Tarptautinių varžybų organizavimui jau išleistos milijardinės lėšos, bet svarbiausia – sportininkai, jų saugumas ir sveikata.

Kita vertus, visai suprantamas varžybų atšaukimas, nes sportininkai turi būti joms pasirengę, o tai ilgalaikis procesas, trunkantis kelis mėnesius. Nutrūkus treniruočių procesui, sportininkų pasirengimo ir sveikatos klausimas tapo esminis. Daug šalių pareiškė atšaukiančios sportininkų dalyvavimą Tokijo olimpinėse žaidynėse ir Tarptautinis olimpinis komitetas žaibiškai priėmė sprendimą jas nukelti metams. To istorijoje nėra buvę. Galingiausia pasaulio sporto organizacija paklūsta viruso ir pasaulio sporto bendruomenės valiai, bet tai rodo ir šios organizacijos stiprybę.

Skubiai išplatintas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės pranešimas ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento kreipimasis į sportininkus buvo labai savalaikiai veiksmai, nuraminę sportininkus. Tai paskatino kantrybę ir vieningumą.

Pranešimuose pažymima, kad visos gyvenimo sritys kenčia, turi rimtų finansinių nuostolių, žmonės išgyvena baimę, – visa tai aktualu ir sportui. Daina Gudzinevičiūtė patikina: „Pažadu, kad LTOK ir toliau darys viską, jog finansavimas dėl koronaviruso sukeltos suirutės išlikų toks, koks buvo numatytas. Nepaisant stojančios ekonomikos, ir toliau sieksime, kad sportininkai, federacijos, medikai sulauktų visų 2020 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžete numatytų lėšų.“

Tai psichologiškai labai svarbi žinia sportininkams ir sporto federacijoms – dalinė finansinė garantija yra. Tiesa, dalis federacijų lėšas jau naudojo, užtikrinant žiemos laikotarpio mokomąjį sportinį darbą, nes tikrasis pasirengimas buvo prasidėjęs jau rudenį.

Racionalus LTOK lėšų panaudojimas yra labai svarbus: jomis finansuojamos papildomos priemonės, tokios kaip mokslinis – medicininis aptarnavimas, papildomos mitybos organizavimas, perkamos organizmui atsigauti skirtos priemonės, vykdoma sportininkų reabilitacija po traumų, perkamas specialus inventorius ir kiti reikalingi dalykai. Taigi daugeliui geriausių Lietuvos sportininkų ir federacijų minėtas sporto vadovų patikinimas yra „auksinis“.

Tačiau čia tik viena dalis skiriamų lėšų, todėl natūraliai kyla klausimas, o kaip bus naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamos lėšos? Dalis federacijų jas gavo, kitos, matyt, laukia eilėje.

Tad ar jos bus išsaugotos šiuo sunkiu laikotarpiu, ar federacijos galės jas saikingai pagal poreikius naudoti? Ar dalinai bus finansuojamas sportininkų rengimas?

Deja, karantinas griežtai riboja treniruotes lauke, sporto bazės uždarytos, daugelis sportininkų gali naudoti tik dalį treniruotėms skirtų priemonių mažoje erdvėje.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasvarstymas dėl galimos Lietuvos didelės finansinės skolos gena mintį, kad sporto organizacijos turi ypatingai taupyti tiek LTOK, tiek biudžeto skiriamas lėšas. Jų tikrai labai reikės vasaros pabaigoje ir rudenį, rengiantis 2021 m. olimpiniam sezonui.

Pandemija daro įtaką tarptautiniam sportui. Daugelyje sporto šakų jau atšaukti Pasaulio taurės etapai, olimpinės atrankos turnyrai, atidedami Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatai, todėl išlieka didelė tikimybė, kad kai kurios svarbesnės varžybos vis dar gali įvykti vasaros pabaigoje arba rudenį, bet gali būti atšauktas ir visas sezonas.

Situacija sudėtinga. Sportininkams kyla dilema, ar palaikyti minimalią sportinę formą, ar ilsėtis ir gydytis traumas? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai išdidžiai tylint, Lietuvos sporto bendruomenė turi inicijuoti diskusijas, prognozuoti scenarijus artimesnei ir tolimesnei sporto perspektyvai.

Galbūt Lietuvos sporto prezidentų taryba galėtų inicijuoti arba įsteigti savarankiškai veikiančią visuomeninę ekstremalios situacijos sporte valdymo komisiją, dirbančią nuotoliniu būdu. Ji galėtų rinkti informaciją iš tarptautinių sporto organizacijų, ją analizuoti, prognozuoti įvykius Lietuvoje ir siūlyti adaptuotus atvejui veiksmus, teikti informaciją sportininkams.

Ši komisija galėtų įsteigti Sporto paramos fondą, naudojamą sunkioje situacijoje atsidūrusiems neįgaliems ir kitiems sportininkams. Prie fondo formavimo galėtų prisidėti ir sporto federacijos. Teko girdėti, kad tokios komisijos sudaromos kitose Europos šalyse, bet su didesne valstybės institucijų parama ir pagalba.

Nors šiandien daugiau kalbame apie olimpinį sportą, kurį sudaro 38 vasaros ir žiemos sporto šakos, Lietuvoje yra daug daugiau sporto šakų. Daugelį iš jų vienija Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Deja, jos lyderystės šiuo sunkiu metu labai pasigendame, dėl to daugelis sporto organizacijų savo problemas bando spręsti siaurame, uždarame rate.

Neatsiejama sporto dalis yra sportas visiems ir sveikatinamasis fizinis aktyvumas. Šios veiklos yra taip pat sustabdytos, neveikia sporto klubai, sveikatingumo grupės. Sustojo daugelio žmonių entuziastinga neatlygintina veikla.

Šie žmonės savo veiklas plėtojo, pasitelkdami finansinius resursus iš savivaldybių ir Sporto fondo programų ir projektų. Tai buvo tikrai efektyvus būdas skatinti šias veiklas ir didelė parama. Deja, dabar sustabdžius fizines ir sveikatinimo veiklas, projektai pakimba ore. Tikėtina, kad didesnioji lėšų dalis liks Sporto fonde. Reikėtų pagalvoti, kaip pakoreguoti veiklas, jas atidedant ar nukeliant, ir toms reikmėms išsaugant skiriamas ar jau skirtas lėšas.

D. Gudzinevičiūtės ir M. Biliaus teisinga reakcija į susidariusią sudėtingą situaciją buvo pirmas realus atsakas sportininkams, kurie savo sudėtingą padėtį apibūdino emociškai. Tačiau dabar reikia platesnių diskusijų, realių sutarimų ir nutarimų, aiškių sprendimų ir išsamios informacijos sporto bendruomenei.

Lietuvos sporto prezidentų tarybai siūlau imtis lyderystės ir aptarti šiuos sportui reikalingus veiksmus:

1. Įsteigti Sporto krizinės situacijos valdymo komisiją olimpiniam, neolimpiniam ir neįgaliųjų sportui, sportui visiems, sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir savivaldybių sportui vertinti.

2. Sukurti Sporto paramos fondą, skirtą sportininkų pasirengimui atidėtoms varžyboms, pasirengimui 2021 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms, arba išsaugant lėšas kitų metų sezonui, nes tikėtina, kad dėl finansinės krizės kitų metų sporto biudžetas gali būti žymiai mažesnis.

3. Formuojant 2021 m. biudžetą, kaip finansavimo kriterijus vertinti tik 2019 m. rezultatus.

4. Tartis su sportininkais dėl dalinės kompensacijos už neįvykusias varžybas pagal tarptautinių federacijų sudarytus reitingus.

5. Svarstyti galimybę nukelti arba atšaukti Lietuvos sporto sezoną ir, esant reikalui, vertinti 2019 m. Lietuvos varžybų rezultatus.
Sporto žmonės visada rasdavo būdų, kaip savo srities klausimus spręsti greitai ir efektyviai, todėl neabejoju, kad susitelkimas ir sportinė dvasia padės įveikti esamus sunkumus.

Populiariausi