Nėra paprasta kalbėti apie viruso aktualijas nenutraukiant dėmesio nuo esminių dalykų, vykstančių ligoninėse ir mūsų visų mintyse, bet dalintis mintimis paskatino Martyno Norbuto skambutis. Viena iš ilgo mūsų pokalbio užsilikusi mintis yra, kad po šios mūsų patirties keisis mūsų vartojimo ir socialiniai įpročiai. Kai laikas sustojo, nėra svarbu, koks automobilis stovi garaže, ar sportinis Porsche, ar mano tėvuko metų jau neskaičiuojantis Passat.
Amerikos aplinkos mokslų pradininkė Donella H. Meadows straipsnyje „Ne taip greitai!“ sudėliojo, mano nuomone, tinkamiausią tezę šių dienų situacijai, kada mes priversti sustoti bėgioti kovojant prieš neteisybę gamtos atžvilgiu.
Straipsnyje ji sako, kad apart to, kad pasitelkę Šventajį Gralį daužytume vienas kitam per galvas siekdami savo tikslų, veikiau mažinkime tempą. Mažinkime jį skraidydami po konferencijas, derindami politines deklaracijas, derybas ir kt. Vertybės yra čia ir nereikia jų toli ieškoti.
Įsivaizduokite, mes dabar turime laiko sutvarkyti sumaištį, kurią sukėlėme, susitvarkyti namus, aplinką, pasivaikščiojimo vietas, galų gale, turime galimybę paskirti savišvietai, laiko apmąstymams.
Be viso nerimo, su kuriuo gulu ir keliuosi, kylančio ypač dėl tenkančios atsakomybės neužkrėsti kitų žmonių, yra ir džiaugsmo dalelė, kurį teikia socialinė atskirtis ir kaimo privalumai. Ryte žadina gervių balsai, o atsisėdus prie darbo stalo pirmiausiai pamatai sode maistą rankiojančius strazdus. Kiekvieną vakarą gali skirti apylinkių pažinimui, ilgi pasivaikščiojimai padeda sudėlioti padrikas mintis.
Mus ramina dviejų savaičių trukmės karantinais, tačiau kiekvienas numanome, kad jis užtruks gerokai ilgiau. Kiek? Nepasakys niekas. Ar visa tai atlaikys mūsų ekonomika, visuomenė? Greičiausiai atlaikys, bet ji bus kitokia, pasikeitusi, keisis, matyt, ir mūsų vartojimo įpročiai.
Kinai krizės reikšmę išreikšta dviem simboliais 危機, kur pirmasis reiškia pavojų, antrasis – galimybę.
Manau, kad ši situacija jau dabar atveria galimybes, apie kurias kalba Europos sociologai. Jų tyrimai rodo, kad europiečiai, ypač jaunesnės kartos, yra linkę naudotis paslaugomis nei įsigyti daiktą, jiems daug svarbiau neprisirišti prie vienos transporto rūšies, o daug svarbiau tikslą pasiekti kuo greičiau ir patogiau.
Numatyti, kaip mes pasikeisime virusui atsitraukus sudėtinga, bet verslas, kuris tai supras ir išnaudos galimybes, bus laimėtojas. Norėtųsi, kad mūsų gyvenimas būtų lėtesnis, o vartojimas aplinkai palankesnis.
