Pozicija

2020.03.25 18:41

Daiva Jakaitė. Krizės akivaizdoje būkime europiečiai

Daiva Jakaitė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė2020.03.25 18:41

Jei tai būtų filmas, tai, be abejo, būtų gana banalus trileris: grėsmingas virusas plinta visoje planetoje iš vienos šalies į kitą, priversdamas vis daugiau valstybių uždaryti savo gyventojus namuose. Kai kas gal net pasijuoktų išvydęs sceną su prekybos centrų krepšiais, pilnais kruopų ir tualetinio popieriaus...

Tačiau koronavirusas jau čia, ir tai tikriausiai bus labiausiai vartojamas naujas žodis šiais metais. Dar sausį be ypatingo nerimo sekėme naujienas iš Kinijos, tarsi problema būtų kažkur labai toli. Atrodė, jog žiniasklaida apie ją rašo tik tam, kad atitrauktų mūsų dėmesį nuo svarbesnių reikalų: Lietuvos politikos aktualijų, žvaigždžių gyvenimo ar „Brexito“.

Staigus koronaviruso įsiveržimas į Europą visus mus sukrėtė. Žiniasklaida ėmė skirti dėmesį didėjančiam užsikrėtusiųjų skaičiui Italijoje. Po to jau ir Prancūzijoje, Vokietijoje... Ligos atvejų žemėlapis skleidėsi vis plačiau ir sparčiau. Vakarykščiai „Facebooko“ pokštai apie koronavirusą tapo nebejuokingi...

Žvalgėmės patarimų, kaip apsisaugoti, o šalių vyriausybės sprendė, kaip suvaldyti viruso plitimą ir jo padarinius. Vis daugiau Europos valstybių ėmė uždarinėti sienas – šie sprendimai sulaukė daug pasipiktinimo iš kitose šalyse užstrigusių piliečių ir pareikalavo papildomų pastangų. Tačiau net ir pripažindami kai kurias padarytas klaidas negalime paneigti to, kad per mėnesį buvo padaryta labai daug. Galiausiai suvokėme, kad mus užklupęs virusas nepaiso valstybių ir jų sienų. Esame pernelyg priklausomi vieni nuo kitų, kad jį įveiktume atskirai.

Taigi, nors ES valstybės pirmiausiai ėmėsi skubių priemonių savo šalyse, netrukus jos jau sutelkė jėgas bendriems veiksmams Europos Sąjungos lygmeniu. Bendradarbiaujant šalims ir institucijoms, sutarta dėl būtinybės užtikrinti atviras sienas ir „žaliuosius koridorius“ būtiniausioms prekėms, visų pirma maistui ir medicinos reikmenims.

ES patvirtino priemones stabdyti užkratą ir testavimo strategijas, taip pat laikinai apribojo užsieniečių atvykimą. Numatyta galimybė bendrai ES lėšomis pirkti medicinos priemonių, siekiant užtikrinti sąžiningą jų kainą ir paskirstymą. 37 milijardai eurų sanglaudos fondų lėšų nukreipta kovai su pandemijos padariniais (iš jų 219 milijonų eurų – Lietuvoje), o 47,5 milijono eurų skirta mus užklupusios ligos gydymo ir diagnostikos tyrimams.

ES sukurta ne tam, kad parūpintų daugiau lovų ligoninėse – su tuo daug geriau susitvarkys valstybės ar savivaldybės. Tačiau ji ėmėsi veiksmų ten, kur yra stipriausia – ekonomikoje. Nauji ES sprendimai leido valstybėms paremti labiausiai krizės paveiktas įmones ir žmones.

Kartu Europos Centrinis Bankas įsipareigojo įgyvendinti 750 milijardų eurų vertės programą, skirtą palengvinti ES valstybių skolinimąsi per krizę, taip pat ekonomikos skatinimo programą bei skolų išpirkimą. Jei būtų pritarta siūlymui panaudoti dar 500 milijardų eurų iš Europos stabilumo mechanizmo, tai reikštų iš viso daugiau nei dviejų trilijonų eurų vertės pagalbą ES ekonomikai. EP pirmininkas David Sassoli pavadino šiuos sprendimus „didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesne net už Maršalo planą“ – programą, kuri padėjo Europai atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo.

Europos Parlamentas (EP) kiek įmanoma sumažino savo narių ir darbuotojų tarnybines komandiruotes, o plenarines sesijas sutrumpino ir pritaikė nuotoliniam darbui, kad galėtų greičiau priimti minėtus būtiniausius sprendimus, kurie leis nukreipti daugiau ES lėšų pandemijos paveiktoms šalims ir jų piliečiams.

Visos minėtos priemonės yra svarbios, ir kiekvienas žingsnis yra itin reikalingas. Žinoma, kad įveiktume virusą, neužteks vien Europos Sąjungos ar valstybių pastangų, dekretų ar balsavimų. Reikia visų mūsų indėlio. Lietuvos žmonės įrodė esantys sąmoningi europiečiai – ėmėme rinkti lėšas gydytojams, siūtis apsaugines kaukes, teikti paslaugas nuotoliniu būdu, labiau rūpinamės ir globojame vyresniuosius.

Solidarumas ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė itin svarbūs šiuo sunkiu metu. Visi turime elgtis išmintingai, sekti patikimą informaciją, vadovautis įstatymais ir specialistų nurodymais. Kiek reikės – tiek būti namuose.

Kartu turime jau dabar mąstyti ir apie ateitį. Gali būti, kad virusas vėl grįš kitą žiemą, o vakcinos dar reikės palaukti. Gali iškilti ir kitų kataklizmų, todėl turime jiems ruoštis iš anksto. Tačiau ES šalių vienybė, solidarumas ir stiprybė čia yra kertiniai dalykai. Todėl turime ne tik plačiau mąstyti, bet ir numatyti pakankamai lėšų naujojoje ES finansinėje programoje tam, kad ateityje Europa galėtų daugiau ir efektyviau veikti kartu.

Lietuva ir Europa išgyveno daugybę istorinių iššūkių, išgyvensime ir šį. ESame kartu!

Populiariausi