Pozicija

2020.03.19 13:41

Vytautas Valentinavičius. Koronavirusas – išbandymas žmogaus teisėms ir laisvėms

Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro vadovas, KTU politikos mokslų doktorantas2020.03.19 13:41

Krizių metu atsiskleidžia tikrasis tautos identitetas, šiuo atveju lietuvių – bet kokia kaina saugoti save, paminant pamatines žmogaus teises ir laisves. Lietuvą okupavus naciams ir sovietams, ne vienas saugodamas save pamynė esminius žmogaus teisių principus ir išdavė kaimynus, bičiulius ir artimuosius. 

Jieun Baek, Oksfordo universiteto viešosios politikos doktorantė ir knygos „Šiaurės Korėjos paslėpta revoliucija: kaip informacijos pogrindis keičia uždarą visuomenę“ autorė, pastebi, kad būtent nepasitikėjimo vieni kitais kultūra palaiko Šiaurės Korėjos režimą, kai draugai ir artimieji išduoda vieni kitus savo gerovės vardan, o šios kultūros puoselėjimas yra svarbus režimo kontrolės įrankis.

Įsisiūbavus koronavirusui daugelis pasaulio šalių ėmėsi griežtų priemonių, ribojančių kai kurias asmens teises ir laisves. Numatydamos jų ribas bei paaiškindamos visuomenei jų reikšmę šalys, tarp kurių ir Lietuva, apribojo susirinkimų ir judėjimo laisvę. Tačiau padaugėjo visuomenės sergėtojų, reikalaujančių iš valstybės imtis dar griežtesnių ribojimų, esą labiau apsaugančių visuomenę nuo pasaulinės pandemijos. Jungtinių Tautų (JT) ekspertai, tarp kurių ir JT specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras, netruko pastebėti, kad tarp mokslo žiniomis grįstų priemonių gali būti kai kurių teisių ir laisvių suvaržymai, tačiau perspėjo, kad šia situacija valdžios institucijos neturi piktnaudžiauti. Suvaržymai turi būti proporcingi, nepertekliniai ir nediskriminuojantys pažeidžiamų grupių.

Tęsiant šią mintį vertėtų prisiminti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) doktriną, kurioje pastebima, kad bet kokie žmogaus teisių suvaržymai turi būti teisėti, atliekami vadovaujantis įstatymais, pasveriant, ar tai būtina demokratinei visuomenei. Šiomis dienomis Seime būta pamąstymų, ar nevertėtų saugumo vardan pacientų duomenų apie jų privatų gyvenimą pateikti visuomenei, esą, žinant daugiau duomenų apie tokius pacientus, užsikrėtusius koronavirusu, būtų galima labiau apsisaugoti. Dar daugiau: buvo siūloma atsigręžti į Izraelį, kuris kovos su koronavirusu akivaizdoje skelbia užsikrėtusiųjų judėjimo maršrutus, o vidaus žvalgyba „Shin Bet“ renka duomenis apie infekuotuosius ir su jais kontaktą turėjusius asmenis, tokias priemones pavadindama „modernių technologijų pasitelkimu, šaliai siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą“. Tad nėra keista, kad pilietinių teisių organizacijos griežtai sukritikavo šį sprendimą.

Svarbu pastebėti, kad informacijos apie paciento sveikatą skelbimui taikomi itin griežti reikalavimai, todėl apskritai ji turi būti teikiama tik gavus paciento sutikimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str.). Taigi, jei tokio asmens sutikimo nėra, būtina vadovautis EŽTT suformuluota praktika. EŽTT yra ne kartą pasisakęs, kad bet koks jautrios informacijos, susijusios su asmens privačiu gyvenimu, rinkimas, jos kaupimas bei viešinimas turėtų būti teisėtas, atliekamas vadovaujantis įstatymais, pasveriant, ar tai būtina demokratinei visuomenei. EŽTT savo sprendimuose yra ne kartą konstatavęs, kad smalsumo tenkinimas netenka Europos Žmogaus teisių konvencijos garantuojamos apsaugos, nes smalsumo tenkinimas nėra teisėtas pagrindas skleisti informaciją apie asmenį, jo privatų gyvenimą.

Asmens privatus gyvenimas itin saugomas, todėl EŽTT ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad ribojant šią teisę turi būti sveriamas visuomenės poreikio žinoti ir teisės į privatumo išsaugojimą proporcingumas, visuomenės smalsumas yra visiškai nesusijęs su poreikiu žinoti. Siekdami savo saugumo turėtume suprasti, kad užsikrėtusį asmenį supa artimieji, todėl bet koks informacijos apie pacientą paviešinimas gali sukelti nepatogumų ne tik jam, bet ir artimiesiems. Dar daugiau: žinodami, kad sveikatos priežiūros institucijos atskleidžia informaciją apie pacientus, apie jų privatų gyvenimą, užsikrėtusieji koronavirusu šios informacijos tiesiog neteiks (neprisimins, nedetalizuos ir pan.), nebus linkę bendradarbiauti su gydytojais.

Atminkime, kad Lietuvoje, kur vos trys milijonai gyventojų, apsaugoti asmenis ir jų artimuosius nuo stigmos, patyčių, kaltinimų būtų itin sudėtinga, be to, pas mus neišplėtota socialinių paslaugų šeimoms, patyrusioms patyčias, infrastruktūra, todėl, nors ir galima suprasti visuomenės interesą apsisaugoti, apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei nepažeisti esminių žmogaus teisių apsaugos principų. Taigi, kas Izraelyje – norma, kitose demokratinėse visuomenėse – nepriimtina.

Populiariausi