1. Italai pirmieji sustabdė skrydžius iš Kinijos. Nors daugelis mano, kad Italija ilgą laiką delsė, nieko nedarė ir todėl dabar susiduria su sudėtingiausia situacija Europoje, faktai sako priešingai. Jau sausio 30 d. Italijos ministras pirmininkas pirmasis sustabdė skrydžius iš Kinijos ir įvedė nepaprastąją padėtį šalyje, kai dieną prieš tai buvo diagnozuoti pirmieji du koronaviruso atvejai turistams iš Kinijos. Tuo metu tai buvo griežčiausios priemonės Europoje. Todėl vis dar neaišku, kodėl būtent Italijoje koronavirusas smogė taip stipriai.
2. Didelis mirštamumas? Italija yra „seniausia“ šalis Europoje
22.6 proc. Italijos gyventojų yra vyresni nei 65 metai. Žinia, koronavirusas labiausiai smogia senyvo amžiaus žmonės, tad žinant vien šiuos du faktus peršasi galimas paaiškinimas, kodėl Italijoje toks aukštas mirtingumas dėl šio viruso.
Skaičiai atrodo drastiški dar ir todėl, kad Italijoje šiuo metu koronavirusas diagnozuojamas tik tada, jei pasireiškia simptomai. Tad, pavyzdžiui, statistika rodo, kad mirė 73 iš 1000 diagnozuotų (1,809 iš 24,747), nors iš tikrųjų užsikrėtusiųjų skaičius daug didesnis, tad ir mirštamumo santykis, tikėtina, užregistravus visus sergančiuosius, būtų kur kas mažesnis.
3. Italijos sveikatos sistema perkaito
Įprastai Italijos sveikatos sistemos turėtų apie 20 proc. savo pajėgumų laikyti rezerve nenumatytiems šokams (epidemijai, karui, kt.). Tačiau dėl nepakankamo finansavimo sistema dirbo 95 proc. pajėgumu nesant jokiai krizei. O ką jau bekalbėti, kai pasklidus koronavirusui, ligoninės, kurios per dieną įprastai turėdavo po 2–3 plaučių uždegimo atvejus, dabar turi dorotis su 40–čia per dieną! Nepakanka ne tik žmogiškųjų, bet ir fizinių išteklių.
Negana to, gydant pacientus užsikrečia patys daktarai, todėl mažėja darbo jėga sveikatos sektoriuje ir likęs sveikatos priežiūros personalas, atsakomybės vedamas, neretai dirba po 14 val. 24 dienas iš eilės. Kenčia ne tik koronavirusu susirgę žmonės. Dėl perkaitusios sveikatos priežiūros sistemos, vėluoja gydymas onkologiniams pacientams, skiepai vaikams, chaotiškesnė darosi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra.
Pamoka nr. 1 – testuokite ir sekite savo gyventojus bet kokiomis priemonėmis?
Pastarosiomis dienomis pasirodė publikacijos, lyginančios Pietų Korėją ir Italiją pagal mirštamumą. Pietų Korėjoje labiausiai serganti grupė yra 20–29 metų asmenys, todėl mirštamumas, palyginti su Italija, yra žemas. Kodėl Pietų Korėjoje daugiausia serga jauni žmonės? Ligos šaltinis radosi Shincheonji religinėje bendruomenėje, kurios didžioji dalis narių – jauni asmenys. Viena iš priežasčių, kodėl virusas neišplito stipriai į kitas amžiaus grupes – Pietų Korėjos gebėjimas identifikuoti ir izoliuoti pirmuosius viruso protrūkius, pasiruošimas masiniam testavimui: 3,692 testai vienam milijonui gyventojų, kai tuo tarpu Italijoje – 826 testai vienam milijonui gyventojų. Už tokį pasiruošimą Pietų Korėją giria ir Lietuvos politikai. Tačiau lyginant šiuos skaičius svarbu pabrėžti kai kuriuos faktus.
Pietų Korėja stipriai nukentėjo nuo MERS viruso 2014 metai ir šįkart pritaiko išmoktas pamokas. Testai tikrinti virusui šalyje buvo pagaminti per tris savaites, juos apdoroja daugiau nei 90 laboratorijų, testą galima atlikti privažiavus mašina prie specialaus med. punkto. Todėl atsargiai vertinčiau kai kurių Lietuvos politikų pasiūlymus testuoti visus iš eilės – tam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, kurios užtikrintų, kad nebūtų pridaryta daugiau žalos nei naudos. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia „testuokite, testuokite, testuokite“ visus įtariamus atvejus.
Įdomiausia šios istorijos dalis ir galbūt ryškiausia Pietų Korėjos pamoka pasauliui – ji, kaip ir Izraelis, leido sekti piliečių telefonus, t.y. žinant užsikrėtusį asmenį, atsekamos jo lokacijos ir identifikuojami visi telefonai, kurie yra buvę netoli užsikrėtusiojo. Tokių telefonų savininkai gauna žinutes apie tai, kad privalo karantinuotis. Visiems gyventojams yra prieinama speciali programėlė, kurioje rodomos užsikrėtusių asmenų lokacijos.
Nenuostabu, kad šis metodas kontroversiškas teisės į privatumą klausimu. Tikriausiai neatsitiktinumas, kad būtent Pietų Korėja ir Izraelis, šalys, esančios pastovioje karinėje parengtyje ir dabar naudojančios savo įgūdžius terorizmo sekimui ir šalies saugumo užtikrinimui, gali leisti sau tokias priemones ir sulaukti visuomenės palaikymo.
Pamoka nr. 2 – karantinuokitės?
Apie tai, ar karantinas geriausia priemonė suvaldyti koronavirusui, vieningo sutarimo nėra. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad kol kas per mažai žinome apie virusą, kad būtume tikri apie tai, ko galime nedaryti. Tačiau kelias, kuriuo pasirinko eiti Didžioji Britanija, t.y. neuždaryti švietimo įstaigų, neskelbti karantino, yra kvestionuojamas mokslininkų bendruomenės.
Tik laikas parodys, kuris būdas, ar itin griežtos karantino priemonės ar ne itin kontroliuojamas natūralus persirgimas virusu, pasiteisino. Tačiau aišku yra tai, kad socialinio kontakto ribojimas yra veiksminga priemonė norint laimėti kovą su laiku.
Pamoka nr. 3 – ruoškitės
Ką šalys tikrai privalo daryti šiuo metu? Išgirsti paprastą Italijos medikų perspėjimą: „ruoškitės“. Todėl, pavyzdžiui, Nyderlandai, nors ir nepaskelbė visuotino karantino, ruošia savo ligonines – nukeltos planinės operacijos ir kitos nebūtiniausios sveikatos priežiūros paslaugos, tam, kad būtų atlaisvintas medicinos personalas.
Operacinės palatos perorientuojamos į intensyvios terapijos palatas, lauke įrengiamos specialios patalpos, kuriose testuojami asmenys su simptomais dėl koronaviruso, neįleidžiant jų į ligonines. Prieš kelias dienas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministras paskelbė:
“<...> pasirašoma sutartis dėl 80 tūkst. respiratorių, kurie pasieks Lietuvą per 2 savaites, ir 100 tonų dezinfekcinio skysčio (20 tonų dezinfekcijos skysčio medicinos rezervo sandėlius pasieks dviejų dienų laikotarpyje, likusios 80 tonų šios savaitės laikotarpyje). Dalyvaujame viešųjų pirkimų procedūrose, kuriuos inicijuoja Europos Komisija – Lietuva prisijungė prie bendro pirkimo. Mes išsakėme savo poreikį – kiek norėtume įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų. Jais papildysime turimus rezervus, kurių šiuo metu Lietuva turi daugiau nei pakankamai. Jei būtų protrūkis, būtų stabdomos visos planinės procedūros, vadinasi, jų būtų daugiau, būtų galima panaudoti. Bet, žinoma, pirksime jų daugiau, bendraujame su galimais tiekėjais.“
Taip pat komentavo dėl reagentų testavimui:
„Per 10 tūkstančių reagentų šią savaitę ir dar 20 tūkstančių per ateinančią, skirtų koronaviruso infekcijai (COVID–19) nustatyti, pasieks Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL). Be to, šiuo metu su įvairiais tiekėjais iš viso yra susitarta dėl 60 tūkst. reagentų pristatymo“.
Lietuva ruošiasi. Laikas parodys, ar pakankamai.
