Pozicija

2020.03.13 11:16

Silva Lengvinienė. Kam priklauso ateitis – IT specialistui ar elektrikui?

Silva Lengvinienė, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro (EPMC) direktorė, Laisvės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininkė2020.03.13 11:16

Lietuvos viešojoje erdvėje jau nusistovėjusi nuostata, kad palankiausia situacija darbo rinkoje yra susiklosčiusi IT specialistams. Nors su tuo sunku pasiginčyti, toks fokusavimasis tik ties viena sritimi – trumparegiškas, mat jau po keliolikos metų darbo rinkos situacija gali kardinaliai apsiversti, o informacinių technologijų žinių jau dabar reikia ir eiliniam elektrikui.

Vis daugiau jaunų žmonių užsidarant stikliniuose sostinės ofisuose, atrodo, kad tokios darbininkiškos profesijos, kaip elektrikas ar suvirintojas, yra jau kurį laiką išėjusios iš mados. Vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų kai kurie nesibodi vadinti baltarankiais.

Taip pat ryškėja ir tendencija, kad kiekvienam smulkiausiam gedimui namuose jaunas žmogus veikiau išsikvies specialistą nei kažką bandys sutaisyti pats – retas tam turi tinkamų gebėjimų. Logika paprasta: kam leisti valandas mėginant išsiaiškinti elektros instaliacijos subtilybes, jei gali už tai sumokėti elektrikui – juk jis sutvarkys problemą greičiau, o tu tą laiką gali paskirti sau ar papildomai atidirbti savo tiesioginį darbą, kad atsipirktų elektriko paslaugos.

Tą patį galima pasakyti ir apie automobilius. Jei seniau vyrams buvo prestižo reikalas susitvarkyti savo mašiną, išmanyti kiekvieną laidelį po kapotu, vis daugiau tūkstantmečio kartos atstovų geriausiu atveju težino, kur įsipilti langų plovimo skystį. Todėl ilguoju laikotarpiu inžinerinės specialybės, kaip elektrikas ar automobilio elektros įrengimų remontininkas, taps itin paklausios, o ekonomikos dėsniai diktuoja, kad augant šių specialistų poreikiui, augs ir jų algos.

Štai Jungtinėse Valstijose skaičiuojama, kad kiekvienais metais darbo rinkai paruošiama 7 tūkst. elektrikų, tačiau 10 tūkst. kasmet išeina į pensiją. Prognozuojama, kad iki 2028 m. elektrikų užimtumo lygis augs 10 proc. – daugiau nei visų profesijų vidurkis. Amerikiečių pramonės atstovai jau kalba, kad elektrikų metinis atlyginimas gali pasiekti ir 200 tūkst. dolerių.

Tokios prognozės už Atlanto. Tuo tarpu pas mus ir toliau garsiai kalbama daugiausiai apie informacinių technologijų specialistų poreikį. Jiems piešiama tarsi pro rožinius akinius matoma ateitis su didelėmis banko sąskaitomis, vaikai skatinami mokytis informacijos technologijų mokyklose ir stoti mokytis šios profesijos į universitetus.

Tačiau dabartinės prognozės 2030–iesiems metams rodo, kad nors IT specialistų poreikis išliks aukštas, tačiau jie jau nebebus patys geidžiamiausi specialistai rinkoje. Tai rodo 2018–2030 m. Europos profesinio mokymo plėtros centro studija.

Į darbo rinką vis labiau veržiasi tarpdiscipliniškumas. Informacinių technologijų žinių dabar reikia vis daugiau specialybių. Kaip pavyzdį galiu pateikti tai, kad štai mūsų Elektrėnų profesinio mokymo centre (EPMC) besimokantieji elektriko amato turi galimybę mokytis intelektualios pastato valdymo sistemos arba saulės fotovoltinių ar vėjo elektrinių įrangos montavimo. Tokie kompetencijų moduliai yra išskirtinai susiję su IT, nors net ir bazinės profesijos kompetencijos yra susijusios su valdikliais bei jų programavimu.

Profesinės mokyklos turėtų ruošti specialistus ne tik šiai dienai, tačiau ir žvelgti į ateitį. Mes visada stengiamės orientuotis į naujausias tendencijas – pasaulis susiduria su klimato kaitos iššūkiais, tad ruošiame specialistus, kurie išmanytų alternatyvius energijos šaltinių, energijos taupymo klausimus. Kartais ir patys mokiniai prisibijo tokių specialybių, manydami, kad jos per sudėtingos.

Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo, kad visi puikiai įvaldo įgūdžius. Inovatyvi mokymo bazė padeda net ir sudėtingiausias konstrukcijas pateikti išaiškinti per paprastas schemas pateikti sudėtingas konstrukcijas, jas išbandyti praktiškai.

Kad tokių inžinerinių profesijų specialistų reikia, rodo ir Užimtumo tarnybos parengtas Įsidarbinimo galimybių barometras, ir mūsų patirtis. Štai praėjusiais metais įsidarbino 75 proc. EPMC mokymo programas pabaigusių elektrikų, automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikų, suvirintojų, automobilių elektros įrengimų remontininkų ir kitų inžinerinių profesijų specialistų. Dar dalis tęsia mokslus profesinėse arba aukštosiose mokyklose, ir tik keli procentai nedirba ir nebesimoko toliau.

Deja, nemažai specialistų ir išvažiuoja svetur. Tai lemia ne tik aukštesni atlyginimai, bet ir geresnės darbo sąlygos. Jaunimas orientuojasi į vakarietiškus vadybos standartus, todėl jiems nesuprantama ir dalies įmonių darbo kultūra, paremta įsisenėjusiu įsitikinimu, kad darbdavys yra visagalis. Šie aspektai kartais sąlygoja situaciją, kad dalį specialistų tiesiog auginame emigracijai.

Galime pasidžiaugti, kad auginame ne tik specialistus, kurie yra graibstomi darbo rinkoje, tačiau, nemaža dalis inžinerinių specialybių atstovų dirba su individualios veiklos pažymėjimais, taip kurdami verslą sau ir Lietuvai. Tokios profesijos dažnai pasižymi lankstumu ir jų atlygis priklauso nuo konkrečių nudirbtų darbų, o ne išdirbtų valandų. Tad labai norėdamas elektrikas nesunkiai atlyginimu pralenkia vidutinį IT specialistą šiltame stikliniame sostinės biure.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt