Diskusiją stebėjau per televiziją. Ji buvo įdomi ir naudinga. Pritariu daugumos nuomonei, kad vienmandatininkams debatai turėtų vykti apygardose. Apie tai – ir mano projekte „Reikalavimų įgyvendinimo tvarka“.
Dar skubiai reikalinga diskusija:
1. Kuo ir kaip LRT galėtų prisidėti organizuojant ir pravedant debatus apygardose?
2. Ar apygardų debatuose galėtų dalyvauti partijų kandidatai, jau dalyvavę radijuje ar televizijoje?
3. Kaip organizuoti partijų ir jų kandidatų debatus radijuje ir televizijoje?
Projektas Rinkimai ir LTV turėtų būti įgyvendinamas dviem etapais:
Pirmas etapas nuo dabar iki rinkiminės kampanijos pradžios – pasiruošimas rinkimams ir rinkėjų bei kandidatų mokymai. Per pusmetį kažko neišmokysi, bet reikia sudaryti tam tikras sąlygas, kad jie būtų priversti patys mokytis ir ieškoti pagalbos iš kitur. Pavyzdžiui, eisme vairavimo kultūra ir santykiai labai pagerėjo ne tiek dėl to, kad pakilo eismo dalyvių sąmonė, bet daugiau dėl to, kad atsirado aiškios taisyklės ir baudos. Kas teigiamai veikia ir sąmonę.
Tam reikalui siūlau panaudoti „Reikalavimų kandidatams paketą“ ir „Reikalavimų įgyvendinimo tvarką“. Su tais reikalavimais (juos galima dar pildyti ir tobulinti) jau dabar reikia supažindinti ir rinkėjus (kad turėtų orientaciją, ką reikia žinoti apie kandidatą ir ko reikėtų paklausti, kad įvertintume jo kompetencijas valdyti valstybę, ir kaip jį kontroliuoti Seime), ir kandidatus, kad šie būtų priversti daugiau gilintis į problemų sprendimo būdus ir dar iki rinkiminės kampanijos pakankamai pasiruoštų darbui Seime, kad reformas darytų pirmais, antrais kadencijos metais, bet ne ketvirtais.
Iš rinkėjų kažko daug neišspausi – tie, kurie palankiai vertina savo mėgstamas partijas, beveik 100 proc. rinksis tik tos partijos bet kokį kandidatą. Tie, kurie neturi pasirinkimo, galėtų aiškintis šiais pagrindiniais klausimų paketais:
1. Ar kandidatas Pilietiškas Patriotas. Čia nežinau, ar teisingai išsireiškiu. Norisi, kad kandidatas būtų šalies patriotas ir pilietiškas – ne kiekvienas pilietis yra pilietiškas, tai yra, ar jam rūpi visuomenė, verslas, valstybė.
2. Kandidato nuveikti darbai savo šalies ir žmonių gerovei 3 – 5 metų laikotarpiu.
3. Kaimyninių ir ekonomiškai stiprių mažų Europos šalių geriausių valdymo metodų žinojimas ir pritaikymas savo projektuose.
4. Kandidato pasirengimas konkrečiai spręsti svarbiausias mūsų šalies problemas.
Rinkėjui labai sunku pasirinkti geriausią. Todėl labai svarbu yra rinkėjams pateikti kandidatus aukštesnės kompetencijos. Ką čia galėtų nuveikti LRT per iki rinkiminį laikotarpį? Čia vėl reikalingos diskusijos. O veikla galėtų būti tokia:
1. Jau dabar turėtų būti viešai pasiskelbti visi, kurie apsisprendę kandidatuoti Seimo rinkimuose. Būtų daugiau laiko rinkėjams pasidomėti kandidato veikla, o kandidatui anksčiau pradėti gilintis į problemas ir jų šalinimo metodus. Rinkimų įstatymas šito nedraudžia. Bet būtų gerai įstatymiškai įpareigoti kandidatus bent prieš pusmetį pradėti rinkiminę kampaniją.
2. Tokie kandidatai jau nuo dabar galėtų pradėti diskusijas, padedant LRT, į jas pasikviečiant ekonomistus, įvairaus lygio verslininkus, Seimo ir Vyriausybės atstovus svarbiausiais mūsų šalies vystymo klausimais, kad sparčiau kiltų šalies ekonomika ir pragyvenimo lygis.
3. Čia turėtų dalyvauti tiek sąrašų kandidatai, tiek ir vienmandatininkai.
4. Organizuoti diskusijas tema „Kaip įtraukti visuomenę, verslą, politikus Gerovės valstybės projekto rengimui“.
5. Pagalvoti, kaip būtų galima bendrauti su visuomenine organizacija „ Žinau, ką renku“.
Tokios diskusijos iki pat rinkiminės kampanijos pradžios nėra draudžiamos. Pavyzdžiui, Gitanas Nausėda iki rinkimų dalyvaudavo įvairiose diskusijose ir viešai reikšdavo daugybę savo komentarų ir nuomones. Ramūnas Karbauskis iki rinkimų vystė įvairius projektus ir dalyvaudavo diskusijose. Tai sveikintina veikla – būtų gerai, kad tokia veikla užsiimtų dauguma kandidatų.
Tokia „Rinkimai ir LRT“ veikla sulauktų visuomenės pritarimo ir prisidėtų keliant visos visuomenės ir politikų kompetencijas.
