Prieš 30 metų stovėdami Baltijos kelyje, dainuodami roko maršuose ar prie barikadų šventėme laisvės šventę. Galvojome, kad iškovotas laisvės himnas tęsis amžinai. Kad išsilaisvinęs ir patriotiškai nusiteikęs žmogus taps naujos mūsų atkurtos valstybės prioritetu. Deja, taip neatsitiko. Nukirtę galvą raudonam drakonui, nuo tos pačios akimirkos ėmėm auginti naują drakoną, savo lietuvišką, kurio vardas Biurokratija ir Reguliavimas.
Briuselio biurokratijos įkvėpta, šiandieninė valdžia reguliuoja beveik visur ir beveik viską. Kaip, kur ir kada vartoti alkoholį, kokį maistą pietums valgyti mokyklose. Reguliuoja, ką žmogui veikti savo nuosavame balkone, kuriuos vaistus privalomai įsigyti vaistinėse. Reguliuoja skiepus. Lyg būtų mažai, Seimo narių dauguma nusprendė pareguliuoti liaudies mediciną, ekstrasensus, horoskopų sudarytojus ir visokius užkalbėtojus. Dar valdžia sugalvojo sureguliuoti vaikišką šampaną, loterijos laimėjimus ir visus Lietuvos šviesoforus. Kuo daugiau reguliavimo valstybėje, tuo didesnė gerovė, galvoja valdžios atstovai. Deja, daugelis žmonių mano kitaip.
Deja, valstiečių valdžia nėra išimtis. Ir ankstesnės valdžios elgėsi taip pat. Galima sakyti, kad lietuviškos valdžios genuose yra užprogramuota kurti vis naujas žmonių gyvenimo taisykles, nustatyti įvairiausius draudimus ir reikalavimus, apriboti, reguliuoti ir kontroliuoti.
Per trisdešimt mūsų atkurtos valstybės gyvavimo metų susiformavo didelis valdymo aparatas, kuris gyvena pats savaime ir vis mažiau priklauso nuo politinių valdžios permainų šalyje. Valdymo aparatui rinkimų nėra ir nereikia. Jiems reikia daugiau įtakos, galios ir savęs pateisinimo. Jiems reikia daugiau reguliavimo ir kontrolės. Atsakomybės jiems nereikia.
Nepastebimai reguliavimas yra persmelkęs pačias įvairiausias ir netikėčiausias mūsų gyvenimo sritis. Jeigu aš gaminu šaltibarščius į svečius užsukusiam gausiam būriui giminaičių, tai valdžios kontroliuojančių institucijų leidimo nereikia. Bent jau kol kas. Bet jeigu tokį patį kiekį pagamintų šaltibarščių sugalvočiau pardavinėti kitiems žmonėms, man reikėtų specialiai paruoštų patalpų, higienos, visuomenės sveikatos centro, priešgaisrinės apsaugos, darbo inspekcijos ir kitų įstaigų leidimo.
Jeigu patalpos buvo pritaikytos kirpyklos veiklai, buvo gauti visų reikalingų institucijų leidimai, ten ir turi visą gyvenimą būti kirpykla. Tokia yra prižiūrėtojų logika. Bet jeigu kirpykla bankrutavo ir ten nori kurtis biurai, negalima. Jeigu patalpas naudosi nebe kirpyklos, o biuro veiklai, gausi baudą. Už nusižengimą valstybei mokėsi maksimalų 4 procentų nekilnojamo turto mokestį. Nes patalpos naudojamos ne pagal paskirtį.
Kas iš valdymo aparato sugalvojo tokią tvarką, kas nustatė kažkokias paskirtis, prievolę keisti šias paskirtis, dabar jau nesugaudysi. Bet faktas toks, kad kiekviename žingsnyje yra sukurtos taisyklės ir už jų nesilaikymą baudėjai Tave baudžia.
Valdymo aparato žmonės labai mėgsta kartoti: „O kas prisiims atsakomybę, jeigu mes viską leisime ir kažkas nutiks negero?“. Atsakys žmonės. Jie ir dabar atsako, nors laisvai veikti jiems neleidžiama. O gal kas matė ar girdėjo, kad atsakytų kontroliuojančios institucijos? Aš tai ne. Pats šviežiausias „Grigeo“ skandalo pavyzdys parodė, kad nė vienas aplinkosaugininkas nenubaustas. Priešingai, nuspręsta jiems suteikti dar daugiau reguliacinių įgaliojimų, dar daugiau kištis į žmonių veiklą.
Į absurdų viršūnę pretenduoja žaliųjų rodyklių epopėja. Valdymo aparatas įtikino politikus, kad žalias rodykles visoje Lietuvoje reikia nusukti nuo šviesoforų. Vėliau suprato, kad padaryta nesąmonė. Tada nusprendė vėl prisukti. Bet jau ne visur, o tik ten, kur leis Vilniuje įsikūrusi mistinė Transporto kompetencijų agentūra. Atskira valdiška kontora žalių rodyklių klausimams spręsti.
Nuo dabar Utenos, Marijampolės ar Tauragės kiekvieno šviesoforo likimas atsidūrė Vilniaus valdininkų rankose. Gal kas galėtų paaiškinti, kokią atsakomybė bus taikoma Transporto kompetencijos agentūros valdininkams, jeigu kokia nors Lietuvos pakraštyje įrengta žalia rodyklė taps skaudžios avarijos priežastimi? Na, jeigu mūsų valstybėje jau atsirado organizacija su pavadinimu Transporto kompetencijų agentūra, tai visai nedaug trūksta, kad būtų įkurta Nacionalinė sapnų registravimo agentūra ar kas nors panašaus.
Šiuolaikinėje valstybėje visuomenės santykių reglamentavimas yra neišvengiamas ir būtinas. Tačiau taikomas reguliavimas turi būti proporcingas, nežlugdantis iniciatyvaus žmogaus noro veikti ir pasirūpinti savimi.
JAV Prezidentas Donaldas Trumpas savo metinėje atskaitoje aiškiai įvardijo, kad nuoseklus reguliavimo ir biurokratijos mažinimas jau dabar davė teigiama poslinkį didžiausios pasaulio ekonomikos augimui. Liaudies išmintis sako, kad nuo durnumo nėra žolelių. Bet yra Trumpas. Laikas Lietuvai turėti savąjį Trumpą...
