Pozicija

2020.02.09 11:36

Vytautas V. Landsbergis. Apie pavardės gyvenimą

Vytautas V. Landsbergis2020.02.09 11:36

Daug kam girdėta pavardė – Landsbergis. Kadangi ši pavardė truputį girdėta ir man, tad pasidalinsiu keliomis su ja susijusiomis įžvalgomis.

Pirma, tai pavardė, kuri geruoju ar bloguoju būdu moderavo ir tebemoderuoja įvairius Lietuvos vystimosi procesus. Po kelių mažiau reikšmingų kovo 11-os ar sausio 13-os įvykių, ši pavardė pradėjo veikti savarankiškai, dažnai nebepriklausydama nuo ją nešiojančio žmogaus. Ji įgijo nerealių galių ir tarsi kokia mitinė būtybė ėmė akumuliuoti rimtus judesius – tiek politikoje, tiek versle, tiek darbo rinkoje.

Pradėkim nuo politikos: vien iš neapykantos bei oponavimo šiai pavardei radosi bemaž visos iki šiol tyvuliavusios politinės srovės, srovelės bei jų lyderiai – pradedant K. Prunskiene baigiant R. Karbauskiu. O kur dar narsieji politikos jaunavedžiai - R. Paksas, A. Paulauskas, V. Uspaskichas? Tai buvo tarsi įeinamasis bilietas į politiką - „Spirk Landsbergiui, tada įleisime“.

Beje, tas pats bilietas, regis, sėkmingai naudojamas ir iki šiol, kai senosios srovės ar srovelės išsisemia, išsenka.

Antra: žurnalistikoje ši pavardė irgi aukso kasykla. Jau nekalbant apie linksmųjų spaudos mergužėlių darbelius, kurios, beje, iš to/tokio dergimo, regis, irgi neblogai pragyveno ir ligi šiol tebegyvena! Bet žymiai įdomiau būtų kalbėti apie rimtąją (rimtesnę?) žurnalistiką. Kartais tykiai galvojasi, o koks pvz., pelno mokestis (procentas?) galėtų būti sumokėtas Landsbergio pavardei nuo „Delfi“ portalo uždarbių, jeigu būtų paskaičiuoti neapykantos „klikų“ kiekiai, lėmę ir tebelemiantys gausius reklaminius minėto portalo užsakymus.

Atskira tema būtų to paties Landsbergio „Delfiui“ ar kitiems portalams rašomi nemokami komentarai, už kuriuos nemokama nė cento. Bandau įsivaizduoti situaciją: o ką, jeigu sėkmingi bei verslūs delfistai kartą paskaičiuotų už tuos dvidešimt metų uždirbtus (kad ir simboliškus) honorarus? Profesorius, ko gero, galėtų imtis bent šiek tiek rimtesnio savo politinių, visuomeninių ir kultūrinių archyvų tvarkymo bei katalogizavimo, pasitelkdamas profesionalią pagalbą. Nes iš valdžios dėmesio tokiems darbams tikėtis nei verta, nei reikia. Tik naivuolis galėtų įsivaizduoti, kad prie šios ar kt. artimiausių valdžių rasis kitoks požiūris, negu įprastas, populiarusis – „spirk“.

Beje, kai kartą paklausiau Landsbergio vyriausiojo, kodėl jis niekad nepaprašo, kad už jo pensininko labdarinį žurnalistinį darbą būtų bent simboliškai sumokama – nes už jo rašinius ir jų komentavimą ten uždirbami dideli pinigai - jis tik ranka numojo, atseit "ne mano reikalas". Ne dėl pinigų rašąs, yra ir svarbesnių dalykų. Astravas, kiti valstybės rūpesčiai.

Trečia: Landsbergio pavardė stipriai paveikė ir darbo rinką. Sunku net įsivaizduoti, kiek trolių reikėjo prigaminti, juos apmokyti ir išlaikyti, idant nenuilsdami nuolatos juodintų, ypač prieš rinkimus, po ir tarp.

Ir ketvirta: kaip šios mistinės pavardės nešiotojas, manau, jog pavardės nešiotojams jau seniai priklausytų bandelė su pienu, kaip „gerais sovietiniais“ laikais – už gyvenimą kenksmingose psichikai sąlygose. Čia juokai, savaime suprantama, bet prie jų tiktų ir rimtesnis vieno politiko komentaro komentaras: kai R. Karbauskis parašė, jog puolantieji dėl netyčia išsiasfaltuoto keliuko ir „Orlen“ reikalų yra tikri niekadėjai, kenkiantys trapiai mūsų premjero sveikatai, negali su tuo nesutikti. Tik niekada negirdėjau, kad mano tėvai būtų skundęsi kritikais savo širdžių šuntavimų operacinėse ar net onkologijose, ir sveikatos bėdas vertę juos puolantiems ar net dergiantiems.

Ir penkta: ši pavardė turi dar vieną - kitokį, slaptesnį ir mažiau matomą, o tuo pačiu ir mažiau komentatorių niekinamą gyvenimą – muziką ir poeziją. Man šis tėvo pavardės gyvenimo aspektas ypač gražus. Pakyląs virš visko, kas vardinta aukščiau.

**********************************

Sykiais klausysiuos

Jau greit man viskas nusibos.

Gal būsiu kamaldulis.

Tylėsiu begalę kalbos.

Klausys Dievulis.

O sykiais aš ir pats klausysiuos

giesmių kuonaigražiausių.

Miškuos jų prisikrausiu ausį

skersai nuėjęs link Asyžiaus.

(iš Vytauto Landsbergio „Organizuotų tekstų“)