Mūsų kartai teko neeilinė galimybė pastarajame trisdešimtmety būti liudininkais svarbių istorinių įvykių: Sovietų Sąjungos griūties ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos tapimo ES ir NATO nare, Lietuvos tapimo EBPO pilnateise nare. O paskutinį sausio mėnesio vakarą tapome liudininkais, kaip viena didžiausių Europos valstybių savo noru paliko Europos Sąjungą.
Tai buvo didžios tautos sprendimas. Galime ilgai kritikuoti, pykti, įrodinėti dėl jo klaidingumo, bet faktas įvyko, pabudome nebe Europos Sąjungos valstybėje.
2016 m birželio mėnesį vykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatas, mus, Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius šioje šalyje, paliko be žado. Mažai buvo tikėtina, kad britai kelių procentų balsų persvara pasirinks savo valstybės laivą nukreipti kita linkme.
Be abejonės, dauguma iš mūsų pasijautėme nesaugūs. Baiminomės, jog ramiai tekėjęs gyvenimas pakis. Kūrėme įvairius ateities scenarijus sau ir savo šeimoms.
Tačiau žiūrint iš laiko perspektyvos, Brexitas suteikė galimybę priminti ir garsiai kalbėti apie užsienyje gyvenantiems lietuviams opias ir įsisenėjusias, metų metais nesprendžiamas problemas. Lietuvių diaspora, kurios skaičiuojama beveik milijonas, ilgus metus jautė atskirtį, kuri buvo iššaukta didelės emigracijos bangos ir vis didėjančios takoskyros, kurios, atrodė, neįmanoma sujungti konstruktyvaus bendradarbiavimo saitais.
Pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo, grįžtamosios migracijos, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis klausimai ir jų sprendimas vis buvo atidėliojamas arba tiesiog pritrūkdavo politinės valios, prioritetizavimo.
Įvykus Brexito referendumui, mes, gyvenantys užsienyje, pagaliau pajutome nuoširdų Lietuvos institucijų dėmesį ir susirūpinimą Lietuvos Respublikos piliečių teisėmis po precedento neturinčio įvykio – Jungtinės Karalystės apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos.
Atsivėrusi galimybė kalbėti ir būti išgirstiems davė mums progą aktualizuoti šiek tiek primirštas temas. Pagaliau, po daugiau nei dešimtmetį eskaluojamos pilietybės išsaugojimo temos, 2019 metais Lietuvoje įvykęs pilietybės išsaugojimo referendumas, nors neatvėrė galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę, tačiau pirmą kartą suaktyvintas balsuojančiųjų užsienyje kiekis suteikė galimybę įkurti užsienio lietuviams skirtą vienmandatę rinkimų apygardą jau 2020 Seimo rinkimams!
Suaktyvėjo dėmesys grįžtančiųjų šeimų vaikų integracijai mokyklose. Po Brexito į Lietuvą grįžtantiesiems mokiniams numatytas 30 proc. didesnis mokinio krepšelis, parengtos rekomendacijos mokykloms, kaip tinkamai sudaryti individualų mokinio planą, palengvinantį integraciją. Numatytas prekybos žmonėmis prevencinės edukacijos įvedimas į bendrojo ugdymo mokyklų mokymo programos turinį. Verslo įmonės vis aktyviau vilioja grįžtančiuosius patraukliais darbo pasiūlymais. Išaugusi grįžtamoji migracija. Besikeičiantis požiūris į emigravusius.
Bendradarbiavimas visuomet būna abipusis. Pajutę taikingą požiūrį, užsienio lietuviai atsilygina ne tik grįžtančiu dėmesiu, bet taip pat panaudojant savo talentus, žinias, piniginius resursus prisidedant kuriant Lietuvos gerovę. Ir galiu užtikrinti, kad mes, aktyvūs bendruomenės nariai ir toliau sieksime, kad šie ir kiti diasporai svarbūs klausimai būtų nepamiršti ir bendrai ieškoma sprendimų.
O ramybės dėlei galiu tik paraginti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius nepanikuoti, atsakingai pildyti naujojo sėslumo statuso aplikaciją, kuri leis kurti savo gyvenimą šioje, nors ir nebepriklausančioje Europos Sąjungai šalyje. Ir su pasididžiavimu nešioti lietuvio vardą, gerbiant aplinką, kurioje gyvename.
