Pozicija

2019.12.18 14:26

Audronius Ažubalis. Kaistanti atmosfera URM: darbuotojų atsakomybė didelė, o sistema demotyvuojanti

Audronius Ažubalis, Seimo TS–LKD frakcijos narys2019.12.18 14:26

Trečiadienį vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų profesinės sąjungos vadovai pateikė informaciją apie susidariusią padėtį ministerijoje, kurią galima apibūdinti kaip diskriminuojančią karjeros diplomatus. URM ne tik kuria naujas normas dėl diplomatinės tarnybos praktikos, verčiančias abejoti skyrimu pagal kompetencijas, bet ir neužtikrina socialinio stabilumo, diplomatų atsakomybę atitinkančių darbo sąlygų. 

Nepaneigiamas faktas, kad ši ministerija nuo 2014 m. yra finansuojama mažiausiai iš visų LR ministerijų. Ir tai iš esmės prieštarauja nuostatai, kad diplomatinė tarnyba yra pirmoji valstybės interesų gynybos „linija“. Viso to pasekmes matome jau dabar – pirmą kartą ministerijos istorijoje nebėra kandidatų į diplomatinę tarnybą – URM rezervo, – žmonės tiesiog nemato perspektyvų dirbti kadaise prestižine buvusioje tarnyboje.

Karjeros diplomatų padėtį liudija beprecedentė URM darbo istorijoje situacija – vien per pastaruosius trejus metus be konkurso LR diplomatais „patapo“ apie dvidešimt asmenų, artimų ministerijos vadovybei pagal politines pažiūras ar ankstesnius ryšius (palyginimui, 2008–2012 m. kadencijoje į diplomatinę tarnybą politiniu sprendimu priimtas vienas asmuo).

Be to, ministerijoje, esant reikalui, sąmoningai keičiama diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika tam, kad jie atitiktų proteguojamų asmenų į atitinkamas pareigas padėtį. Be to, LR Valstybės tarnybos įstatyme įvairių komisijų veikla remiasi atskirai parengtais tvarkų aprašais. Tuo tarpu DAK (Diplomatų atestacijos komisija) veikla remiasi subjektyviais, kiekvieno jos nario vertinimo kriterijais, o sprendimai priimami balsų dauguma (protokole nefiksuojant priimamų sprendimų motyvų). Yra ne vienas pavyzdys, kai žemesnio rango ir kvalifikacijos diplomatas, dalyvavęs atrankoje su keliais pranašesniais konkurentais, rekomenduotas skirti į aukštesnes pareigas.

Vienas iš lygių galimybių pažeidimų – 2019 m. gegužės 15 d. ministro įsakymas „Dėl diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“, kuriame reglamentuojama privalomoji darbo patirtis tam tikroms pareigybėms užimti. Ministro įsakymu jau birželio 21 d. dar kartą pakeista pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Ši „metodika“ yra taikoma tam, kad tam tikri asmenys galėtų užimti atitinkamas pareigas, tokiu būdu keičiant reikalavimus dėl darbo patirties diplomatinėje atstovybėje. Toks „lankstumas“ darbo stažo atžvilgiu, iškeliant proteguojamus asmenis, prasilenkia su galimybe sąžiningai siekti karjeros, kartu demotyvuoja kitus diplomatus.

Nuo 2019 m. pradžios, įsigaliojus naujoms Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymams, diplomatų pareigybės ir kategorijos buvo perskaičiuotos į pareiginės algos koeficientus, tuo būdu pažeidžiant skaidrumo ir diplomatų lygiateisiškumo principus. Išskyrus ministerijos vadovybę, beveik visi diplomatai savo pareigų lygmenyje gavo minimalius pareiginės algos koeficientus. Taigi, vadovaujantis tik ministrui žinomais kriterijais, dauguma diplomatų atsidūrė savo užimamų pareigų karjeros pradžioje, nors pagal ankstesnę sistemą buvo per vieną žingsnį iki kito –aukštesnio karjeros etapo.

Ministerijos sukurta demotyvuojanti sistema reiškiasi dar ir tuo, kad darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo išsilavinimo, ilgametės darbo patirties, labai gerų metinio vertinimo rezultatų, neturi jokių galimybių kilti karjeros laiptais. Apskritai, daugiau atsvarų užtikrino ankstesnė diplomatų tarnybos veiklos vertinimo tvarka, paremta gilias demokratines tradicijas turinčia gerąja diplomatijos korpuso praktika: kiekvieno diplomato veikla vertinta kasmet, įskaitant ir ambasadorius; jis aiškiau susietas su kiekvienų metų pradžioje patvirtintų metinių uždavinių įgyvendinimu, paliekant tiek karjeros kilimo, tiek leidimosi galimybę; diplomatai vertinti ne tik pagal jų vadovų atsiliepimus, o atsižvelgiant ir į konfidencialius kolegų, pavaldinių, klientų ir kitų šaltinių atsiliepimus; atliekant vadovų vertinimą, buvo atsižvelgiama ir į jų vadybinius įgūdžius, įskaitant jų objektyvumą vertinant pavaldinius.

Tačiau šis modelis, įtvirtintas 2011 m., buvo sugriautas 2013 metais. Esama neskaidri karjeros galimybių atranka lemia tai, kad turime iš esmės tuščią kandidatų į diplomatinę tarnybą rezervą ir tai, kad svarbiausi ministerijos departamentai nėra pilnai sukomplektuoti, o iš 60–ies diplomatams siūlomos rotacijos vietų, užpildytos vos 37–ios.

Ministrui L. Linkevičiui einant antrą kadenciją įsigaliojo socialiai neteisinga ir žeminanti tvarka, kai išmokos užsienyje už vaikų išlaikymą priklauso nuo tėvų diplomatinio rango. Iš diplomatų ir jų šeimų narių kompensacijos gyvenant užsienyje matome, kad skirtumas tarp išmokų už šeimos narius (sutuoktinį ir 2 vaikus) ambasadoriui ir atašė yra virš 3 000 eurų per mėnesį – kompensacija tiesiogiai priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus. Pavyzdžiui, kompensacija už vaiką iki 6 m. ambasadoriui – 526,7, atašė – 206,9 eurai.

Ministerija atsiriboja nuo bet kokių pastangų, atsižvelgiant į darbo specifiką, kurti palankias darbo sąlygas diplomatų šeimų atžvilgiu. To pasekmė – diplomatinėje tarnyboje didžiąją daugumą darbuotojų sudaro vienišos moterys arba moterys su vaikais. Dažniausiai santuokos neišlaiko rotacijų išbandymų, kuomet sutuoktiniui paprastai tenka išeiti iš darbo ir gauti tik minimalią pensijos išmoką.

Taip pat nuvykus į užsienio šalį partneriui neretai iškyla problemų su įsidarbinimu. O grįžus į Lietuvą sutuoktiniui labai sunku rasti darbą (mažiausiai 3 metus nedirbus). Akivaizdu, kad dėl tokio atitrūkimo asmeniui sunku išlaikyti darbo rinkai patrauklias kompetencijas ir vėliau sėkmingai į ją integruotis. Ministerija atsiriboja nuo šių problemų sprendimo tvirtindama, kad šie klausimai nepriklauso URM kompetencijai.

Ministerijos teigimu, darbo užmokesčio fondas yra nepakankamas, kad būtų keliamas darbuotojų atlyginimas, juos motyvuoti ir skatinti, tačiau jau kelis metus iš eilės darbo užmokesčio fondo ekonomija metų gale yra panaudojama kitiems ministerijos tikslams, pavyzdžiui, sumokėti mokesčius Tarptautinėms organizacijoms. (2018 m. darbo užmokesčiui įskaitant patikslinimus numatyta 17 225 mln. eurų, panaudota 16 416, 5 mln. eurų – liko nepanaudota 808,5 tūkst. eurų).

Ir tai tik dalis problemų... Maži diplomatų atlyginimai, o kartu didelė atsakomybė, dirbant su jautria informacija ir valstybės paslaptimis, leidžia teigti, kad yra reali tikimybė, jog mūsų diplomatai galimai tampa pažeidžiami, o tai kelia neabejotiną riziką nacionaliniam saugumui.

Tenka pripažinti, kad diplomatinė tarnyba griūva iš pamatų, LR vyriausybei ignoruojant ir nutylint šios institucijos svarbą valstybei. Visuomenėje maža supratimo, kad tai horizontali tarnyba – aukštas kompetencijas turintys tarnautojai rūpinasi visų svarbiausių valstybės institucijų tarptautiniais ryšiais ir veikla, tačiau patys lieka be dėmesio ir įvertinimo.