Pozicija

2019.12.13 10:13

Mindaugas Puidokas. Mūsų vaikai mokyklose nesaugūs – akivaizdžias spragas būtina taisyti nedelsiant!

Mindaugas Puidokas, Darbo partijos narys, LR Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas2019.12.13 10:13

Esu sukrėstas to, ką perskaičiau apie niekšiškai įžūlų užsieniečio išpuolį Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje. Tų mergaičių vietoje galėjo būti bet kurio iš mūsų vaikas! Iš straipsniuose ir įvykio liudininkų pateiktų duomenų akivaizdu, kad įvyko nusikalstama veika prieš mažamečius vaikus. Valstybė yra įsipareigojus tinkamai apsaugoti vaikus mokyklose. Minėtos mokyklos bendruomenei nebuvo teikiama papildoma informacija, susijusi su šiuo įvykiu, o išgąstį ir stresą patyrusiems vaikams – laiku nesuteikta specialistų pagalba. Bendrai žmonėms susidarė įspūdis, kad ši informacija slepiama nuo visuomenės, ir dėl to tėvų išgąstis tik išaugo. 

Kreipiausi į švietimo ministrą ir policijos generalinį komisarą dėl bendrų veiksmų ir policijos pajėgų pasitelkimo į pagalbą

Gruodžio 10 dieną kreipiausi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių bei Lietuvos policijos vadovą Renatą Požėlą, prašydamas užkardyti panašaus pobūdžio atvejus ir nutarti kaip švietimo įstaigos galėtų glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos policija bei skubos tvarka patvirtinti priemonių saugumui švietimo įstaigose užtikrinti planus.

Pavyzdžiui, policijos pareigūnai galėtų apmokyti vaikus veiksmų, kaip elgtis esant skirtingoms situacijoms, kurių metu kyla pavojus jų saugumui. Specialių mokymų reikėtų ir mokyklų personalui bei vyresnio amžiaus mokiniams, kad iškilus didesniam pavojui (pvz., ginkluoto užpuolimo atveju), būtų žinoma, kaip padėti vaikams apsisaugoti, kaip naudoti papildomas priemones organizuojant savo ir vaikų saugumo užtikrinimą iki atvyks policija. Prašiau pateikti informaciją ir suderintą poziciją, kokių bendrų papildomų priemonių bus imamasi gerinant saugumo būklę Lietuvos švietimo įstaigose.

Lietuvos policijos generalinio komisaro prašiau ir suaktyvinti patruliavimą prie mokyklų. Atkreiptinas dėmesys, kad patruliavimas turėtų vykti ne policijos pareigūnams sėdint automobiliuose, o vaikščiojant (patruliuojant), aplink mokyklas, ypač aplink problemines. Tas prisidėtų prie saugios aplinkos vaikams sukūrimo mokyklose. Tas taip pat būtų gera prevencija, apsauganti nuo nusikalstamų veiklų ir aplink prestižines Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokyklas besisukiojančių narkotikus platinančių asmenų.

Ar esame pasiruošę tarptautinio terorizmo išpuoliui ar tiesiog psichiškai nestabilaus asmens atakai?

Tarptautinio terorizmo ar tiesiog psichiškai neprognozuojamų iškrypėlių išpuoliai visame pasaulyje tampa vis įžūlesni. Šiais laikais, kai visuomenė susiduria su tarptautinio terorizmo ar tiesiog psichiškai neprognozuojamų iškrypėlių keliamomis grėsmėmis, visuomenė ir atskiros bendruomenės turi skirti daugiau dėmesio savo saugumui. Tai ypač svarbu įstaigose, kuriose lankosi labiau pažeidžiamos visuomenės grupės, šiuo konkrečiu atveju − vaikai.

Nuolatiniai šaudymai mokyklose JAV, teroristiniai išpuoliai Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir gruodžio 10 dienos išpuolis Čekijoje, kai šaulys nušovė šešis žmones ligoninėje parodo, kad nei viena šalis nėra saugi. Kadangi ir Lietuva priima pabėgėlius pagal ES kvotas, dalyvauja NATO operacijose Artimuosiuose Rytuose, akivaizdu, kad yra tikimybė, jog ir mūsų šaliai gali grėsti pavojus. Tad reikia imtis tinkamų saugumo priemonių jau dabar ir nelaukti skaudesnių nelaimių. Turime daug anksti į pensiją išeinančių policijos pareigūnų ir į atsargą išėjusių karių, kurie tinkamai gebėtų padėti daugiausiai labai moteriškiems mokytojų kolektyvams, jeigu mokyklose privalomai atsirastų ginkluoti apsaugininkai ar saugos tarnybos darbuotojai. Bent vieno tokio darbuotojo buvimas mokykloje padėtų užtikrinti saugumą.

Šioms problemoms spręsti jau yra inicijuota tarpžinybinė diskusija. Buvau patikintas, kad tam tikrai yra rimtas pagrindas, nes policija mato saugumo spragas mokyklose. Didelėje dalyje šalies mokyklų pašaliniams asmenims vis dar pakankamai paprasta patekti į mokyklų teritoriją, o į saugumą yra žiūrima ne itin rimtai. Blogai, kad dėl šios situacijos rimtos viešos visuomenės diskusijos kyla tik įvykus nelaimėms ar skandalingiems įvykiams. Mokyklų darbuotojų, tėvų ir pačių moksleivių nerimas nuslūgsta, nelaimės pasimiršta, bet problemos lieka neišspręstos.

Geroji tarptautinė mokyklų saugos praktika

Nebūtina dviratį išradinėti iš naujo. Galime pasigilinti, kaip mokyklų saugumo klausimai sprendžiami kitose Europos Sąjungos valstybėse ir perimti jų gerąją praktiką. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje visose mokyklose patekimas pašaliniams asmenims į mokyklos teritoriją yra sunkiai įmanomas, mokyklos yra aptvertos, o visa teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Į mokyklą ir patys tėvai patenka tik su administracija individualiai suderintu laiku. Jokių pašalinių asmenų mokyklos teritorijoje nebūna, todėl išleisdami vaiką į mokyklą tėvai yra ramūs ir garantuoti, kad jam ten negresia pavojus. Šiaurės Airijoje (JK) įėjimai į mokyklas yra saugomi elektroniniu užraktu, budi prižiūrėtojai. Net vyresnių klasių moksleiviai iki pamokų galo negali išeiti iš teritorijos be rimtos priežasties. Kiekviena mokykla turi savo uniformas. Iš tolo matosi, jei vaikšto svetimas. Panaši praktika yra ir kitose valstybėse: Airijoje, Italijoje, Belgijoje ir kt. Beje, minėtose valstybėse vaikų apsauga ypatingai rūpinamasi. Iki paauglystės (kai kur iki 12 metų) vieni vaikai negali vaikštinėti gatvėse, eiti į mokyklą ar grįžti iš jos. Tėvai, globėjai, vyresni broliai, seserys ar kiti tėvų įgalioti asmenys juos lydi ir į popamokines veiklas. Tuo tarpu mūsų šalyje vieni vaikai gali atvykti į mokyklą jau pirmoje klasėje. Tik atskirose ugdymo įstaigose yra reikalaujama, kad tėvai pirmokus palydėtų ir atvyktų pasiimti pasibaigus užsiėmimams.

Siūlymas: gero mokyklų saugojimo Lietuvoje pavyzdžius skubiai įdiegti visose šalies mokyklose

Artimiausiai bendrauju su mano Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje rinkiminėje apygardoje esančiomis mokyklomis ir žinau, kad jos pačios sprendžia saugumo klausimą. Veršvų gimnazija, Romainių pradinė mokykla, J. Dobkevičiaus progimnazija, V. Adamkaus gimnazija yra įsirengusios vaizdo stebėjimo kameras savo teritorijoje. Tokiu būdu mokyklos apsauga gali matyti, kas vyksta mokyklos teritorijoje ir laiku įsikišti, jei įvyksta incidentas. Puiki nusikalstamumo prevencija, kai ant mokyklos teritoriją juosiančios tvoros yra užrašomas įspėjimas: ,,Teritorija yra stebima vaizdo kameromis”. Sporto aikštynai ir mokyklos inventorius tokiose mokyklose sulaukia chuliganų išpuolių itin retai. Vaizdo kameros užtikrina saugumą ir tikrai nekainuoja brangiai. Tačiau net ir tokią minimalią apsaugą turi tik dalis Lietuvos mokyklų.

Domėdamasis saugos priemonėmis mokyklose išsiaiškinau, kad Lietuvoje yra kelios mokyklos, kuriose naudojami aliarmo mygtukai. Įvykus incidentui pakanka budinčiajam paspausti tokį mygtuką ir pavojaus signalas iš karto pasiekia saugos tarnybą, su kuria mokykla sudariusi sutartį. Ši reaguoja, siųsdama ekipažą į įvykio vietą. Ekipažas pasiekia mokyklą per labai trumpą laiką. Mokyklų vadovai tokią apsaugos idėją palaiko ir norėtų, kad ji būtų įdiegta. Ji kainuotų tikrai pigiai, o saugumą sustiprintų ženkliai.

Mokyklų teritorijų geresnė apsauga yra nesunkiai pasiekiamas tikslas. Stebėjimo kameros, tinkamas mokyklų apšvietimas ir teritorijos kokybiškas aptvėrimas. Mokyklų varteliai privalo būti rakinami ir į jų teritoriją patekimas turi būti pasinaudojant specialia elektronine kortele ar paskambinus specialiu numeriu sargui. Tėvų ar mokinių numeris būtų įvestas į kompiuterinę duomenų bazę – varteliai paskambinus atsidarytų automatiškai. Sprendimų tam galima rasti įvairių, jei tik yra noro. Yra ir dabar mokyklų Lietuvoje, kurios turi įdiegę panašias saugos priemones.

Sustiprinta apsauga ypatingai būtina renovuotose mokyklose. Dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų mokyklų durys užsiėmimų metu negali būti rakinamos iš vidaus, kad esant pavojui vaikai laisvai išeitų iš pastato. Dažnai nutinka, kad išeidami iš mokyklos moksleiviai pilnai neuždaro durų ar sąmoningai palieka jas pusiau atvertas, norėdami grįžę greitai patekti į vidų. Tokiu būdu mokykla tampa atvira ir į ją gali patekti kas tik nori.

Primenu visiems, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta, kad „vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“, o tai reiškia, kad valstybė privalo užtikrinti vaikų visapusišką saugumą, ypatingai švietimo įstaigose, kuriose tėvai palieka savo vaikus, tikėdami, kad valstybė jais tinkamai pasirūpins ir apsaugos nuo neigiamų dalykų.

Tikiu, kad skubus ir savalaikis problemos iškėlimas leis rasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, savivaldybėms, policijai ir mokykloms realius būdus, padėsiančius užtikrinti vaikų apsaugą švietimo įstaigose.