Kelios rytinės mintys apie „Normandijos ketvertuką“.
1) Blogiausia neįvyko – Rusijos okupacija nebuvo įteisinta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą egzaminą išlaikė;
2) Bet neįvyko ir nieko ypatingo – keli simboliniai susitarimai dėl minimalių atsitraukimų, seni pažadai dėl ugnies nutraukimo, pasikeitimo belaisviais – realiai jokios pažangos;
3) Bjauru ir apgailėtina, kad susitikimas pasaulio akyse davė proga Vladimirui Putinui suvaidinti „nekaltą tarpininką“, nors mes visi puikiai žinome, kad būtent Putinas yra pagrindinis agresorius ir iniciatorius. Susitikime Putinas ragino Ukrainą susitaikyti su „separatistais“, kuriuos pats tampo už visų virvučių, o liūdniausia tai, kad nei Angela Merkel, nei Emmanuelis Makronas nė vienu žodžio šio spektaklio nepaneigė. Taigi, Putinas toliau žaidžia savo demonišką žaidimą, o Berlynas ir Paryžius leidžia jam tai daryti.
4) JAV nedalyvavo šitame farse–- liūdna, kad dėl vidaus politikos priežasčių, žinomo skandalo JAV save iš aktyvaus dalyvavimo Ukrainos klausimu tiesiog save išėmė. Tikėkimės JAV sugrįš – turime dar labiau pasistengti tiek Vašingtone, tiek Berlyne, kad Putinas savo žaidimo negalėtų tęsti ir atsitrauktų iš Ukrainos (šia tema su geriausiais Berlyno protais kalbėsimės Lietuvos Vokietijos forumo metiniame susitikime LR prezidentūroje ateinantį pirmadienį).
5) Ukrainos prezidentas lieka iš esmės su ta pačia strategija kaip iki susitikimo – padaryti Ukrainą sėkmingą, aktyviai tęsti reformas šalyje ir mes čia turime jam visapusiškai padėti. Turime visam pasauliui (taip pat ir Rusijos piliečiams) visi kartu įrodyti, kad Putino agresija yra beprasmė, griaunanti pačią Rusiją, kad Ukraina yra žymiai didesnė sėkmė nei Rusija ir kad Putinas padarė milžinišką klaidą, okupuodamas Ukrainą.
6) Sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos, nes jokios pažangos nepasiekta, kitaip Putinas būtų „apdovanotas“ už okupaciją ir žengs toliau.
