„Dar viena sėkmė! Vilniaus rajono savivaldybė pripažinta geriausiai valdoma savivaldybe!“ rašoma Vilniaus rajono savivaldybės feisbuko paskyroje. Daugeliui Vilniaus rajono gyventojų tai skamba mažų mažiausiai nekukliai. Todėl verta detaliau pažiūrėti į Laisvos rinkos instituto (LLRI) skelbiamus Lietuvos savivaldybių indeksus.
Savivaldybės pozicijos reitinge krenta
Savivaldybė pati save ramina rašydama, kad išlaikė savo pozicijas, lyginant su praeitais metais ir surinko tuos pačius 61 balą (iš galimų 100). Tačiau nutylima, kad nuo 2017 m. Vilniaus r. savivaldybės pozicijos bendrame reitinge krenta, nors balų surenkama ir panašiai.
Jei 2017 m. buvo 6 vietoje su 62 balais, tai 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė atsidūrė 6–8 vietoje ir prilygo Radviliškio ir Šilutės savivaldybėms, tai 2019 m. nukrito į 9–12, t.y. beveik dvigubai, ir prilygsta Tauragės, Rietavo ir Širvintų savivaldybėms. Dinamiškoje aplinkoje stovėjimas vietoje nereiškia stabilumo, o reiškia regresą, nes kiti tave lenkia. Na, bet užsistovėjimas yra Vilniaus rajonui būdingas bruožas!
Geriausiai valdoma savivaldybė
Turbūt sutiksite, kad gana pretenzingas savęs titulavimasis. Viešojoje erdvėje daug girdime, kad savivalda yra ta valdžia, kuri arčiausiai žmonių, kad savivaldybių vaidmuo labai svarbus kalbant apie gyventojų pasitikėjimą valdžia ir pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Savivalda turi veikti gyventojų interesais ir tvarkyti savo kompetencijos ribose viešiuosius reikalus. Tad pagrindinis kriterijus vertinant gerą valdymą yra gyventojų poreikių tenkinimas.
Deja, šiuo atveju LLRI tyrimas rodo priešingai. LLRI reitingas yra suskirstytas pagal keletą rodiklių grupių – geriausia savivaldybė gyventojui, investuotojui ir savivaldybės valdymas. Atskira sritis yra Sveikata ir socialinė rūpyba, ir Švietimas. Gyventojui gera ta savivaldybė, kuri užtikrina gyventojams galimybę rinktis komunalinių paslaugų teikėjus, skatina konkurenciją, užtikrina efektyvų ir kokybišką švietimo bei transporto paslaugų teikimą, gyventojo galimybę rinktis gydymo įstaigą.
Taip pat geriau vertinama ta savivaldybė, kurioje mažiau gyventojų gauna pašalpas, nedarbo lygis yra žemesnis. Pagal šį vertinimą, tai Vilniaus rajono savivaldybė net nepatenka į dešimtuką mažųjų savivaldybių ir yra 21 vietoje nuo galo. Tad retoriškai klausiu, ar ši savivaldybė, būdama 21 nuo galo, yra geriausiai valdoma savivaldybė?
Skolos, statybos leidimai ir švietimas
Aišku, visada galima „užmerkti akis į esmę“ ir girtis, kad „lyginant su kitomis savivaldybėmis, efektyviausiai ir skaidriausiai valdomas turimas turtas ir biudžetas, neišplečiama administracija, turima mažiausiai nuosavų įmonių/įstaigų.“
Labiausiai Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė mėgsta girtis, kad neturi skolų. Žinoma, neturėt skolų gerai, tačiau šiuo atveju tai greičiau liudija, kad savivaldybė neatlieka jokių reikšmingų investicijų, tad ir skolų nėra. Pavyzdžiui, reitingo viršūnėje esanti Vilniaus m. savivaldybė turi didžiausią skolą. O vat darželių ir mokyklų valstybine kalba poreikis Vilniaus rajone yra labai didelis.
Beje, ir LLRI tyrime Švietimas įvertintas prastai. Jei Vilniaus rajono savivaldybė bent kiek labiau pasistengtų atsižvelgti į šį poreikį, tai teigiamos migracijos rodikliai būtų dar didesni, kas neabejotinai pridėtų balų reitinge. Tačiau jei išduodamų statybos leidimų skaičius ir toliau taip drastiškai mažės, tai ir teigiama migracija gali tapti neigiama. Su švietimu ir statybos leidimais paaiškinimas čia yra gana paprastas – naujakūriai čia nepageidaujami, nes balsuoja ne taip, kaip reikia vietinei valdžiai.
Savivaldybės turtas ir administracija
Labai abejotinas teiginys dėl neplečiamos administracijos ir efektyviai ir skaidriai valdomo turto. Pačiame LLRI tyrime konstatuojama, kad Komunalinis ūkis yra neefektyvus, o juk tai savivaldybės turtas. O apie personalijas ir administraciją nebesiplėsiu, nes viską savo straipsnyje yra vaizdžiai išdėstęs Tarybos narys Vaidas Augūnas.
Kalbant apie valdymą, dar į akis krenta teiginys apie „mažiausiai nuosavų įmonių/įstaigų“. Tačiau tame pačiame tyrimo 65 psl. nurodoma, kad savivaldybė turėjo daugiausiai jai ar jos įmonėms priklausančių pirčių, knygynų ir kt. 2018 m. Pagal šį rodiklį net kelis kartus aplenkė aplinkines savivaldybes, taip pat ir Šalčininkų. Šiuo teiginiu nė kiek neabejojame, nes puikiai mums yra žinomi atvejai, kai į nunykstančios ugdymo lenkų kalba įstaigos patalpas yra įkeldinamas kultūros centro padalinys, knygynas ar kitas „kultūros“ objektas, tačiau jokiu būdu nebus įsileista ugdymo įstaiga valstybine lietuvių kalba. Taip ir auga Vilniaus rajone „savivaldybės ar jos įmonėms priklausančių pirčių, knygynų ir kt. skaičius“.
Investicijos ir plėtra
Vilniaus rajono savivaldybė taip pat nesibodija pasigirti, kad gavo aukštus įvertinimus už investicijas ir plėtrą. Tačiau nutylimas faktas, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra prie Vilniaus m. savivaldybės, kuri už investicijas ir plėtrą gavo beveik du kartus daugiau balų nei Klaipedos ir Kauno miestai.
Jokia naujiena, kad investuotojams Vilnius yra patraukliausias ir sutraukia daugiausiai investicijų, ateinančių į Lietuvą. Vilniaus rajonas, kaip besiribojantis su Vilniaus m., galėtų turėti iš to labai daug naudos. Bet situacija tokia, kad Vilniaus r. pagal šį rodiklį yra 5–7 vietoje ir gerokai atsilieka nuo Klaipedos ir Kauno rajonų savivaldybių. Vilniaus rajono savivaldybė, lyginant su Kauno ir Klaipėdos rajonais, reikšmingai mažiau pritraukė investicijų. Vilniaus rajone vienam gyventojui teko 2558 eurų, kai Kauno rajone – 3181, o Klaipėdos rajone – 4048 eurų.
Apibendrinant, norėtųsi pareikalauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prisimti politinę atsakomybę už prastėjančius valdymo rodiklius, nes kaip matyti, jie negerėja (kaip teigia pati savivaldybė). Siekiant išlaikyti politinę valdžią stabdomas Vilniaus rajono vystymas. Švietimo sektorius tai tiesiogiai jaučia, nes tai yra ta sritis, kur per gyventojų deklaravimą galiausiai daroma reikšminga įtaka rinkimams (jų rezultatui).
